Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, atsakydamas į žurnalisto Raigardo Musnicko klausimus apie energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus atstatydinimą, pabrėžė, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) kaip populistinė, radikali partija būdama valdžioje taip ir nesugebėjo prisiimti atsakomybės ir tapti atsakinga bei racionalia.
Jis pažymėjo, kad socialdemokratai, priėmę šią partiją į valdančiąją koaliciją, padarė didelę klaidą, o kol LLRA neatsisakys tam tikrų savo veiklos principų, nuostatų ar sąsajų, tol šios partijos dalyvavimas bet kokioje valdančiojoje koalicijoje bus problemiškas.
Kalbėdamas apie Rusijos sankcijų poveikį Lietuvos verslui ir galimas išeitis iš šios situacijos, opozicijos lyderis teigė, kad būdamas premjeru jis vengtų populistinio kalbėjimo ir kalbėjimosi bei bandymų paguosti nieko nesprendžiant, o ieškotų kiek galima greitesnių sprendimų. Pirmiausia žymiai aktyviau siektų, kad europinė parama būtų skirta ne tik vaisių ar daržovių sektoriui, kaip dabar yra numatyta Briuselio sprendimais, bet būtų skirta ir kitiems sektoriams, kurie nukenčia dėl tokios Rusijos politikos.
„Manau, kad reikėtų ieškoti bendrų veiksmų su kitomis šalimis, kurios panašiai nukenčia – pirmiausia su Baltijos šalimis, galbūt su Lenkija, telkti pastangas, ieškoti kartu naujų rinkų. Lietuvai vienai ne taip paprasta rasti tas naujas rinkas kur nors tolimose teritorijose, tai suvienijus pastangas būtų žymiai lengviau“, – komentavo galimus veiksmus A. Kubilius.
Be to, opozicijos lyderį stebina, kad Lietuvos valdžia, matydama, kiek nukenčia pieno sektorius ar potencialiai mėsos sektorius, tyliai susitaiko su bent jau šiuo metu priimtu ES sprendimu, kad tokia parama galima tiems, kurie anksčiau eksportuodavo vaisius į Rusijos rinką.
R. Musnickas: Kaip praleidote atostogas ar neatostogavote?
A. Kubilius: Žinote, Seimo nariams apie atostogas kalbėti yra rizikinga, nes pagal įstatymą mes lyg ir neturime atostogų, bet aš visuomet turiu paaiškinimą, kad aš nuolat dirbu su rinkėjais, bent jau su viena rinkėja – savo žmona.
R. Musnickas: Ji nesiruošia įstoti į socialdemokratų partiją?
A. Kubilius: Ne. Šiuo atveju dirbau su rinkėjais, minančiais dviračius.
R. Musnickas: Daug numynėte šiemet?
A. Kubilius: Lietuvoje – apie septynis šimtus kilometrų per savaitę ir dar šešis su puse šimto Riugeno saloje Vokietijoje.
R. Musnickas: Tūkstantis trys šimtai kilometrų nėra mažai.
A. Kubilius: Sveika bent jau ir gražu.
R. Musnickas: Vadinasi, liekate ištikimas dviračiams.
A. Kubilius: Taip jau yra.
R. Musnickas: Įvykius, aišku, stebėjote, kurie vyksta aplink mūsų šalį, viduje ir kitur...
A. Kubilius: Na, viduje tai tie dalykai gana įprasti – valdžios blaškymasis. Labiau dėmesį skyrėme tam, kas vyksta už Lietuvos ribų, ypač Ukrainoje, bet vėlgi lyg ir nieko ypatingo tame fronte, vyksta intensyvios kovos, permainingos kovos, sėkmės linkime Ukrainai, ypač, kai ateina Ukrainos nepriklausomybės diena – rugpjūčio 24-oji – nes Ukraina kovoja ne tik už savo išlikimą, kovoja už visą Europą.
R. Musnickas: Mes apie Ukrainą dar suspėsime pakalbėti, keletas dalykų, kurie vidaus politikoje labai svarbūs. Vis dėlto, kaip jūs vertinate tai, kas dabar vyksta aplink energetikos ministro skyrimą, neskyrimą, atsistatydinimą, atstatydinimą, su viceministre R. Cytacka. Kas čia vyksta, ką čia lenkai demonstruoja? Ir jums premjero pozicija šiuo atveju aiški, suprantama?
A.Kubilius: Man premjero pozicija aiški ir suprantama.
R. Musnickas: Jis teisingai pasielgė?
A. Kubilius: Mano manymu, jis neteisingai pasielgė priimdamas į koaliciją Lenkų rinkimų akciją su V. Tomaševskiu priešaky, tai dabar tą klaidą ištaisė. Deja, bet tam prireikė pusantrų metų. O bendrai situaciją aš vertinu labai paprastai: V. Tomaševskis nutarė, kad J. Neverovičius nebeturi būti ministru ir padarė viską, kad taip atsitiktų. O kodėl jis tai darė – ar dėl to, kad taip geriau ruoštis savivaldos rinkimams, ar dėl to, kad nebūtų įgyvendinami kurie nors strateginiai projektai, tai čia man sunku atsakyti. Matau tam tikrą sutapimą, kad kiekvieną kartą, kaip atominės elektrinės projekte padaroma kokia nors pažanga, iš karto įvyksta koks nors reaktyvinis veiksmas – arba investuotojas pasitraukia, kaip buvo su korėjiečiais, arba ministras pasitraukia. Tai galiu tik spėlioti, ar čia buvo atsitiktinis sutapimas, ar buvo sąmoningai suorganizuota, kad ministras toliau neitų savo pareigų.
R.Musnickas: Sakote, J. Neverovičius, kad nebebūtų ministru, bet gal ir lenkai nebenori būti koalicijoje iš esmės?
A.Kubilius: Galbūt jie mano, kad taip bus patogiau eiti į savivaldos rinkimus, nes Lenkų rinkimų akcija yra tokia tradicinė, populistinė, protesto partija. Kitaip sakant, ji gyvena tada, kai gali protestuoti. Kai reikia prisidėti konstruktyviu darbu prie kokių nors reikalų sprendimo, tuomet jiems yra gana sudėtinga. Jie nesugeba tada išlaikyti savo rinkėjų ir todėl ima ieškoti būdų, kaip grįžti į tradicinę protesto situaciją.
R. Musnickas: Taip, ypač likus metams iki rinkimų.
A.Kubilius: Tokią logiką matau.
R.Musnickas: Valdžioje būti nelabai patogu prieš pat rinkimus.
A.Kubilius: Be abejo, valdžioje būti nelabai patogu, ypač kai nėra ką pasakyti savo rinkėjams, nes nieko per daug ir nepasiekta, turiu omeny pirmiausia lenkų tautybės žmones, kuriems buvo daug prižadėta, bet nieko nepavyko padaryti. Tai šiuo atveju aš pritariu žinomam Lenkijos „Solidarumo“ veikėjui, „Gazeta Wyborcza“ redaktoriui Adamui Michnikui, kuris sulygino V. Tomaševskio ir G. Songailos veiklą, jog tas konflikto skatinimas naudingas tik Maskvai. Net ir kitais požymiais yra tam tikro sutapimo. Nors turėjome vilčių, kad populistinių radikalių jėgų atstovai, patekę į vykdomąją valdžią, taps solidesniais ir prisiims atsakomybę. Pasirodo, Lietuvoje nieko iš to neišeina. Radikalių idėjų, protesto šalininkai nesugeba tapę valdžios atstovais tapti racionaliais ir atsakingais.
R. Musnickas: Kita vertus, Lenkų rinkimų akcija nebus nė vienai valdžiai priimtina po tokių demaršų – ar valdžioje būtų konservatoriai, ar socialdemokratai. Jie tokie ir bus visada opozicijoje?
A. Kubilius: Na, kol jie nepasikeis patys, kol neatsisakys visiškai klaidingų savo veiklos principų, nuostatų ir sąsajų, apie kurias kalbėjo ir premjeras, remdamasis tam tikrų specialiųjų tarnybų medžiaga (galų gale, yra ir viešoje Valstybės saugumo departamento ataskaitoje už praeitus metus labai aiškiai įvardinta apie kai kurių lenkų organizacijų sąsajas su Maskva, su Kremliumi), tol jų veikimas kokioje nors valdančiojoje koalicijoje bus problemiškas ir jų priėmimas į koaliciją, kaip parodė ir socialdemokratų patirtis, gali pasirodyti, kad buvo didelė klaida.
R. Musnickas: Kaip jūs galvojate apie politologų svarstymus, kad Lenkų rinkimų akcijai reikėtų keisti savo lyderį kokiu nors būdu. Tai įmanoma ar ne?
A. Kubilius: Iš šono žiūrint, manyčiau, kad jie tai senai galėjo padaryti, nes toks agresyvus radikalumas, kurį demonstruoja V. Tomaševskis ir jo komanda, vadovaudami Lenkų rinkimų akcijai, gal kartais ir tinka suburti savo rinkėjus, bet visiškai netinka valstybės valdymui, valstybės reikalų sprendimui. Mano įsitikinimu, lenkų bendruomenė Lietuvoje, istoriškai pasižymėjusi tikrai daugeliu asmenybių, aukštos inteligencijos, kultūros elito žmonių pavardėmis, šiuo metu su jiems atstovaujančios partijos vadovybe labai prastai reprezentuoja tą kultūrinį paveldą, kurį lenkų bendruomenė Lietuvoje iš tiesų turi.
R. Musnickas: Pakalbėkime apie kitus klausimus: jeigu būtume dabar premjeru, kaip spręstumėte Rusijos blokados klausimus, nes valdžia bando įvairius planus, kaip mūsų įmonėms padėti, kurioms padėti, apskritai svarsto ar padėti, tai ką jūs darytumėte?
A. Kubilius: Pirmas dalykas, tai natūralu, kad kai kurioms įmonėms blokada gali būti labai skausminga ir sudėtinga – žemės ūkiui, ūkininkams, pieno sektoriui. Situacija sudėtinga ir lengvų sprendimų tikrai nėra. Aš galbūt vengčiau didelio populistinio kalbėjimo ir kalbėjimosi, ir bandymų paguosti nieko nesprendžiant, o ieškočiau kiek galima greitesnių sprendimų, pirmiausia žymiai aktyviau siekdamas, kad europinė parama būtų skirta ne tik vaisių ar daržovių sektoriui, kaip dabar yra numatyta Briuselio sprendimais, bet ir kitiems sektoriams, kurie dėl tokios Rusijos politikos nukenčia. Antras dalykas, manau, kad reikėtų ieškoti bendrų veiksmų su kitomis šalimis, kurios panašiai nukenčia. Pirmiausia – su Baltijos šalimis, galbūt su Lenkija, telkti pastangas, ieškoti kartu naujų rinkų. Lietuvai vienai ne taip paprasta rasti tas naujas rinkas kur nors tolimose teritorijose. Suvienijus pastangas būtų žymiai lengviau. Ir trečia, kelčiau klausimą apie tokio verslo ateities perspektyvas, įvertinant jo riziką ir kaip galima būtų iš anksto pasirengti tokios rizikos amortizavimui. Turiu omeny pirmiausia galbūt specialių finansinių instrumentų kūrimą to paties verslo pajėgomis, nes verslas eina į Rusijos rinką dėl to, kad ten gali uždirbti esant geroms sąlygoms gerus pelnus, bet nelabai rengiasi toms aplinkybėms, kurios susiklosto esant įvairiems politiniams kataklizmams dėl Rusijos įvairių veiksmų ir kurios sukelia didelę riziką tam pačiam verslui. Kai ta rizika kyla, tai tada verslas bėga pas valdžią ir mokesčių mokėtojus, prašydamas greitai jį gelbėti, bet kai gauna didesnius pelnus, tai nesako „padėkite man pasiruošti galimam rizikos etapui“.
R. Musnickas: Kaip jūs galvojate, išskirtines įmones arba pasirinktinai, jeigu nuspręsta būtų remti pinigais, sakykim, ES, biudžeto ar nesvarbu kokiais pinigais, reikia diferencijuoti, nes kalbama buvo apie keletą stambių įmonių, o smulkus verslas paliekamas už borto. Kaip reikėtų elgtis?
A.Kubilius: Nelabai įsivaizduoju, kokiais finansiniais instrumentais būtų galima subsidijuoti atskiras įmones. Bet parama atskiriems sektoriams, kaip ir dabar ES yra priėmusi sprendimą dėl paramos vaisių sektoriui, yra galima. Mane tik stebina, kad Lietuvos valdžia, matydama, kiek nukenčia pieno sektorius ar potencialiai mėsos sektorius, tyliai susitaiko su bent jau šiuo metu priimtu ES sprendimu, kad tokia parama galima tiems, kurie anksčiau eksportuodavo vaisius į Rusijos rinką. Šiuo atveju reikia tiesiog nuosekliai ir intensyviai siekti, telkiant bendras pastangas ir su kitomis Baltijos valstybėmis, ir su Lenkija, kad ES pinigai pasiektų tuos sektorius, kurie ir Lietuvai rūpi.
R. Musnickas: Labai trumpai, „Statoil“ dujos Lietuvai, kol kas apie kainas žinoma mažai, gerai čia viskas su sutartimi ar ne?
A.Kubilius: Manau, kad labai gerai. Ir tai, kad Lietuva nuo gruodžio ar nuo naujųjų metų turės alternatyvų dujų tiekimą ir bus nebepriklausoma nuo „Gazprom“, žiūrint į ateitį yra labai gerai ir jau dabar duoda tą pozityvą. Turime prisiminti, kad „Gazprom“, matyt, įsivaizduodamas, kokia kaina tieks „Statoil“ suskystintas gamtines dujas Lietuvai, jau dabar sumažino dujų kainą 20 proc. Lietuvai. Pagal tas nuogirdas, kurias matome spaudoje, „Statoil“ ir „Gazprom“ dujų kaina gali būti apylygė. Tai Lietuva jau yra pasiekusi.
Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus
