Net 131 istorinė pilis ir dvaras trijose Baltijos šalyse atvers duris lankytojams šių metų vasarą. Tai naujas bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos dvarų asociacijų projektas, skirtas šių valstybių nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams ir Europos kultūros paveldo metams. Jo tikslas – pabrėžti dvarų, kaip kultūrinės, ekonominės ir regioninės raidos variklių, svarbą praeityje ir dabar. Klaipėdos mieste yra penki dvarai: Rumpiškės, Sendvario, Gedminų, Bachmano ir Tauralaukio, tačiau šiame projekte jie nedalyvauja.
Ar Klaipėdos dvarai įdomūs, svarbūs miestiečiams ir svečiams, kokia jų reikšmė formuojant Klaipėdos miesto įvaizdį? „Vakarų ekspresas“ pradeda rašinių ciklą apie Klaipėdos miesto dvarų istoriją, šiandieną ir ateities perspektyvas.
Pirmasis rašinys skirtas Tauralaukio dvarui.
Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas prisipažino, jog nieko nežino apie Klaipėdos dvarus. Į klausimą, kodėl Klaipėdos dvarai nedalyvauja tarptautiniame projekte „Pažinkime Baltijos šalių pilis ir dvarus?“ jis atsakė: „Projekte dalyvauja tik asociacijai priklausantys 60 dvarų ir pilių. Neatsimenu, kad būtų kas iš Klaipėdos. Jeigu žinote Klaipėdoje dvarų – tai rekomenduokite, mes su jais susisiektume ir pasiūlytume prisijungti prie projekto. Dvarų tikriausiai turite?“
Atrodo, kad Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentui ir pačiam neprošal būtų pakeliauti ir susipažinti bent jau su Lietuvos dvarais. O apie uostamiesčio dvarų paveldą ir knygose galima paskaityti – yra tokia 2005 m. Kęstučio Demerecko išleista knyga „Klaipėdos dvarai“.
„Mano tikslas – pirštu parodyti, kokias vertybes turime, deja, tenka susidurti, kad mieliau kuriamos pseudovertybės, nei puoselėjamos senosios. Tauralaukyje, kad ir labai nukentėjęs, bet išlikęs Tauralaukio dvaro kompleksas, kurį sudaro pagrindiniai rūmai, ūkiniai pastatai, tvenkinys. Dvarą papildo unikalus, visai netyrinėtas gamtos ir istorijos kompleksas – Dangės vingyje įsikūręs maždaug tris šimtmečius skaičiuojantis ąžuolynas, piliakalnis, aukų akmuo ant upės kranto.
Prieš daugiau kaip du šimtus metų šioje teritorijoje veikė dvaro parkas, kuriame laiką leisdavo 1807-1808 m. Mėmelyje rezidavusi karališkoji šeima karalius Friedrichas Vilhelmas III ir karalienė Luizė. Jau tuo metu ten veikė kavinė, buvo sodinami medžiai, krūmai, gėlynai, veikė tokios pramogos, kaip karuselės vaikams, kėgliai ir kt.
Karališkoji šeima iškylauti į Tauralaukį plaukdavo laiveliu. Ten buvo ir prieplauka laiveliams, ir virvėmis tempiamas keltas. Iki šiol auga ir žaliuoja įspūdingas Luizės vardu pavadintas ąžuolas, o visa kita šlovinga praeiti užžėlė aukšta žole ir brūzgynais“, – kalbėjo leidėjas, tarptautinės paveldo organizacijos ICOMOS narys K. Demereckas.
