Kita | Archyvas

Šventė „nesveikiems“?

2014-10-10 16:30
R. Audenienė. | Karolis Kavolėlis / Alfa.lt
Susiję straipsniai

Žmonės iš socialinės globos namų koncertuoja psichiatrijos ligoninių globotiniams. Vaikų namų auklėtiniai lanko senelių namus ir rodo jiems vaidinimus. Klaiki tradicija, kai pažeidžiamiausių, stigmatizuotų ir izoliuotų socialinių grupių žmonės bendrauja tik tarpusavyje, niekaip nenori išnykti iš drąsiosios šalies Lietuvos net minint pasaulinę Psichikos sveikatos dieną.

Mes mokame švęsti Kalėdas ir efektyviai paminėti karą keliuose, bet apie psichikos sveikatą kalbame puse lūpų. Tikriausiai dar mažiau dėl jos darome, nes, „švenčiant“ Psichikos sveikatos dieną, Seime vyksta iškilminga konferencija „Psichikos negalia ir sveika visuomenė“. Suprask, yra „sveiki“ ir „nesveiki“, veikiausiai čia sprendžiama, kaip tuos „nesveikuosius“ eliminuoti iš sveikos raudonžandės visuomenės gyvenimo.

Tuo metu Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje minint šią dieną „nesveikiems“ koncertuoja Švenčionių rajono Strūnos Socialinės globos namų vokalinis ansamblis. Šių dienų kontekste, kai psichikos sutrikimų turintys asmenys itin retai rodosi viešumoje, gauna daugiausia medikamentinę pagalbą, jiems trūksta psichosocialinių paslaugų, paciento patikėtinių, patogių būdų gyventi ne izoliuotiems už psichiatrijos ligoninių tvorų, o pusiau savarankiškai, sulaukiant pagalbos, tradicija pažeidžiamoms socialinėms grupėms daugiausia bendrauti tik tarpusavyje atrodo nekaip.

„Kokia tai šventė, kai švenčia pacientai su gydytojais?“ – retoriškai klausė viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė, matanti, kad stigmatizuotos ir izoliuotos visuomenės grupės dėl tokio požiūrio tampa vis labiau nematomos.

Tiesa, ar Psichikos sveikatos diena apskritai – šventė? Ar reikia švęsti, kad esi sveikas, o jei nesi – švęsti ir koncertuoti, nes į gydymo įstaigą atvažiuos kurios nors svarbesnės institucijos atstovas?

Manau, tai metas apmąstyti paprastus gyvenimiškus klausimus. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad „Sveikata yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalių nebuvimas“. O Lietuvos gyvenimo realybė rodo, kad nedideliuose miesteliuose dažnai nerasi nė vieno „valstybinio“ psichologo, netgi tuose, kuriuose įvyksta itin daug savižudybių; sergantys lėtinėmis, nepagydomomis ligomis asmenys, praradusios kūdikius, patyrusios abortą moterys psichologinės paramos dažniau sulaukia iš nevyriausybinių organizacijų, nors teorinė galimybė eiti pas savo poliklinikos psichologą yra. Tyrimai rodo, kad maždaug 41 proc. mūsų šalies vaikų turi su psichikos sveikata susijusių problemų, specialistai dar negeba padėti visiems patyčių kultūroje verdantiems moksleiviams. Tiek fizinę, tiek psichikos negalią turinčius vaikus auginantys tėvai retai sulaukia tinkamos psichologinės paramos. Žmonės slepia sergantys depresija, nes bijo prarasti darbą ir būti pasmerkti aplinkinių.

„Depresija – bloga nuotaika, įsikalbėjimas“, – neseniai nuoširdžiai aiškino man viena jauna išsilavinusi moteris, įsitikinusi, kad užtektų paprasčiausiai suimti save į rankas ir galvoti pozityviai.

Prieš porą metų Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenys parodė, kad 68 proc. lietuvių mano, jog psichikos sutrikimų turintys žmonės pavojingi. Jie laikomi labiausiai diskriminuojama visuomenės grupe Lietuvoje, kuriai itin sunku įsidarbinti, išlaikyti darbo vietą – sunkumų patiria net ir kartą pas psichikos sveikatos specialistus apsilankę žmonės, jei apie tai sužino darbdavys.
Prieš priimant į darbą – noras patikrinti, ar žmogus neturi su psichikos sveikata susijusių problemų, o, sužinojus apie jas jau įdarbinus, svarstymai, ar nevertėtų tokio darbuotojo atsikratyti. Panašių tendencijų mūsų šalyje nemažėja, jas kuria mitai, kad psichikos sutrikimai – gėdingi, psichikos ligos neišgydomos, jomis sergantiems privalu būti ligoninėse ar gyventi socialinės globos namuose. Galų gale – įsitikinimas, kad psichikos sutrikimą ar ligą turintis žmogus negali dirbti, nors praktika rodo, kad net 60 proc. sunkių psichikos sutrikimų turinčių asmenų gali atlikti tam tikrus darbus.
Žmonės su psichikos negalia tai, ką mes gauname paprastai – galimybę kurti šeimą, susipažinti su sutartimis prieš jas pasirašant, teisę į savo daiktų neliečiamumą, paskolą būstui, gauna tik nugalėję įvairias kliūtis. Pavyzdžiui, noras prieš persikėlimą į savarankiško gyvenimo namus iš anksto pamatyti sutartį, o ne ją pasirašyti neskaičius, nurašomas ligos simptomams, nors jis įprastas ir logiškas.

Lietuvoje gyvena apie 6 tūkst. neveiksniais pripažintų „nepiliečių“, kurie neturi teisės pasirinkti gyvenamosios vietos, balsuoti, sudaryti santuokos ar kitų sandorių, tvarkyti savo finansus. Paprastai neveiksniais jie tampa po gana formalaus teismo proceso, kuriame patys dažniausiai nedalyvauja – dažnai tiesiog guli ligoninėje, kurioje net negali naudotis telefonu, kad susirastų advokatą. Tuo metu Europoje neveiksnumas keičiamas apribotu veiksnumu, kai, pavyzdžiui, lošimo priklausomybę turinčiam asmeniui gali būti ribojama galimybė sudaryti turtinius sandorius, bet jis nepraranda teisės balsuoti, tuoktis ir dirbti. Senėjančiai visuomenei aktuali ir kita galimybė – pavyzdžiui, Alzheimerio liga susirgęs žmogus gali iš anksto parašyti nurodymus, kas, ligai paūmėjus, taps jo patikėtiniu. Išankstinio nurodymo surašymas gali būti pagalbos priemonė tuomet, kai žmogui yra sveikatos krizė, ir padėti išvengti piktnaudžiavimo, kai neveiksnaus asmens reikalus tvarkyti imasi jo turtu pasinaudoti norintys žmonės.

Ne kartą dėl augančio savižudybių skaičiaus, institucijų, kuriose uždaromi psichikos sutrikimų turintys žmonės, beglobiai vaikai, savimi pasirūpinti negalintys senjorai, tarptautiniu mastu kritikuota Lietuva vis dar didžiąją dalį „Sodros“ lėšų skiria psichotropiniams vaistams kompensuoti, bet ne psichologinėms terapijoms, trūksta psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos.

O mes blizginame psichikos sutrikimų turintiems žmonėms skirtas didžiules įstaigas, kuriose uždaryti jie švenčia – nes Psichikos sveikatos diena tai „jų“, ne „mūsų“ reikalas.

ALFA.TV REKOMENDUOJA

Spalvingos avinžirnių salotos
Virtuvė | 2 min.
Žaliųjų žirnelių sriuba
Virtuvė | 2 min.
Indiškas lęšių pyragas
Virtuvė | 2 min.
Aštrūs raudonųjų pupelių kotletai
Virtuvė | 2 min.
Graikiška pupelių sriuba
Virtuvė | 2 min.
Bulvių kotletai su krabų lazdelėmis
Virtuvė | 2 min.
Kepta žuvis su citrinų, medaus ir garstyčių padažu
Virtuvė | 2 min.
Kepta ėriuko koja
Virtuvė | 2 min.
Keptos putpelės
Virtuvė | 2 min.
Kepta įdaryta antis su granatais
Virtuvė | 2 min.
Pyragas „Snaigė“
Virtuvė | 2 min.
Itališkas „Panettone“ pyragas
Virtuvė | 2 min.
Greiti pyragėliai su kumpiu ir sūriu
Virtuvė | 2 min.
Greitas valgis: makaronai su kukurūzais ir sūriu
Virtuvė | 2 min.
Karamelizuoti obuoliai
Virtuvė | 2 min.
Cinamoninės bandelės
Virtuvė | 3 min.
Šokoladinis keksas
Virtuvė | 2 min.
Jautiena su apelsinais
Virtuvė | 2 min.
Šokoladiniai varškėčiai
Virtuvė | 2 min.
Salotos su vištiena ir mandarinais
Virtuvė | 2 min.