Etiopijos vyriausybė paskelbė apie tikrai neįprastą rekordą. Teigiama, kad šios valstybės piliečiai per 12 valandų pasodino 353 milijonus medžių, taip viršydami 200 milijonų medžių siekį.
Ankstesnis vienos šalies pasodintų medžių rekordas priklausė Indijai, kuri pasodino 66 milijonus medžių, nors ji už Etiopiją yra tris kartus didesnė ir joje gyvena 13 kartų daugiau žmonių.
Vilties spindulys klimato kaitoje
Viename tyrime autoriai panaudojo palydovinius duomenis, kuriuose pateikiami miškų plotų ir dirvožemio žemėlapiai, ir nustatė, kad mūsų planetoje yra 9 mln. kvadratinių kilometrų žemės, kuri yra tinkama apsodinti medžiais ir šiuo metu nenaudojama miškams, miestams ar pasėliams.
Šiame plote užaugę medžiai savyje būtų sukaupę 205 milijardus tonų anglies – du trečdalius anglies, kurią žmonija išskyrė nuo Industrinės revoliucijos.
Apskaičiuota, kad minėtąją teritoriją užimtų 500 milijardų medžių. Atsižvelgiant į (optimistinį) 50 procentų pasodintų medžių sodinukų išgyvenimo lygį, pasauliui tokią iniciatyvą, kaip Etiopijos, reikėtų pakartoti beveik 3000 kartų, rašo iflscience.com.
Projektas taip pat išsiskiria vietine motyvacija. Prieš kelis metus nustatyta, kad vos 4 procentus Etiopijos teritorijos dengia miškai. 20 amžiaus pradžioje šis skaičius siekė 35 procentus, tačiau masiški kirtimai viską pakeitė.
Miškų praradimas prisidėjo prie erozijos ir dykumėjimo procesų, lėmė ekstremalesnes sausras bei potvynius, galiausiai iš nykstančių gyvūnų rūšių atėmė jų gyvenamas teritorijas. Miškų kirtimas taip pat prisidėjo prie siaubingo 1980-ųjų bado.
Viliamasi, kad plataus masto dalyvavimas medžių sodinimo programoje leis etiopiečiams pajusti bendrąjį, vienijantį tikslą. Vyriausybė užsibrėžė per šį sezoną pasodinti 4 milijardus medžių ir teigia, kad jau yra pasiekę beveik pusę šio skaičiaus.
Vis dėlto, net 9 milijonai kvadratinių kilometrų medžių plotų nepadėtų mums ištrūkti iš klimato katastrofos kalėjimo. Jei ir toliau dabartiniu mastu deginsime iškastinį kurą, tuomet visą šį gėrį sunaikinsime vos per 22 metus.
Pagal dabartinę mūsų trajektoriją, ketvirtis identifikuotų teritorijų iki 2050 metų bus netinkamos medžiams, taigi mes privalome labai greitai pradėti tiek sodinimo, tiek emisijų mažinimo darbus.
Tiksliau, 3 trilijonai egzistuojančių medžių turės būti apsaugoti nuo paplitusio miškų kirtimo, kuris vis dar klesti daugybėje regionų.
Etiopija jau ėmėsi šio iššūkio. Ar imsimės ir mes?
