Šiaurės Dakotoje trečiadienį prisiekusieji nurodė tarptautinei aplinkosaugos organizacijai „Greenpeace“ sumokėti šimtus milijonų dolerių žalos atlyginimą JAV naftotiekio bendrovės iškeltoje byloje, kas sukėlė rimtų abejonių dėl žodžio laisvės.
Nuosprendis sudavė stulbinamą teisinį smūgį aplinkosaugos grupei, kurią „Energy Transfer“ (ET) apkaltino smurto ir šmeižto organizavimu prieštaringai vertinamo „Dakota Access Pipeline“ naftotiekio tiesimo metu beveik prieš dešimtmetį.
ET, kuri neigia bet kokius ketinimus slopinti žodžio laisvę, džiaugėsi nuosprendžiu. Prisiekusieji trims „Greenpeace“ padaliniams nurodė atlyginti daugiau kaip 660 mln. dolerių (606,4 mln. eurų) žalą. Organizacija kaltinama įsibrovimu į teritoriją, trukdymu, sąmokslu ir teisės naudotis nuosavybe atėmimu.
„Norėtume padėkoti teisėjui ir prisiekusiesiems už neįtikėtinai daug laiko ir pastangų, kurias jie skyrė šiam teismo procesui“, – sakė įmonė.
„Greenpeace“ žada nuosprendį apskųsti
„Greenpeace“ pažadėjo apskųsti nuosprendį ir tęsti kovą už aplinkos apsaugą.
„Realybė tokia, kad judėjimo negalima sužlugdyti“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Greenpeace“ laikinoji vykdomoji direktorė Sushma Raman.
„Šis judėjimas egzistuoja visame pasaulyje: žmonės, kurie nori švaresnės, žalesnės planetos, gyvybingesnės ir įtraukesnės demokratijos, vandenynų, miškų ir žemės apsaugos, – teigė ji. – Darbas bus tęsiamas.“
Organizacija „Greenpeace International“ Nyderlanduose pateikė ET atsakomąjį ieškinį. ET kaltinama piktnaudžiaujant teismais ir taip slopinant prieštaravimus. Teismo posėdis numatytas liepos 2 dieną.
Šiaurės Dakotos bylos esmė – naftotiekis „Dakota Access“, kur 2016–2017 metais Stovinčios Uolos sijų gentis vadovavo vienam didžiausių JAV istorijoje protestų prieš iškastinį kurą.
Per demonstracijas šimtai žmonių buvo sulaikyti ir sužeisti, jos atkreipė Jungtinių Tautų (JT) dėmesį ir sukėlė susirūpinimą dėl galimų čiabuvių suverenumo pažeidimų.
Nepaisant protestų, 2017-aisiais naftotiekis, kuriuo nafta transportuojama į perdirbimo gamyklas ir toliau į pasaulio rinkas, buvo pradėtas eksploatuoti.
„Pasiųsti žinutę“
Tačiau ET ir toliau teisiškai persekiojo „Greenpeace“.
Iš pradžių ET federaliniu ieškiniu siekė 300 mln. dolerių (275,6 mln. eurų) žalos atlyginimo, tačiau šis ieškinys buvo atmestas.
Tada ji savo teisinę strategiją perkėlė į Šiaurės Dakotos valstijos teismus – vieną iš nedaugelio JAV valstijų, kurioje nėra apsaugos nuo vadinamųjų „strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą“ (SLAPP).
Per kelerius metus trukusią teisinę kovą ET generalinis direktorius milijardierius Kelcy Warrenas, įtakingas prezidento Donaldo Trumpo rėmėjas, atvirai pasakojo apie savo motyvus.
Interviu jis sakė, kad jo pagrindinis tikslas paduodant „Greenpeace“ į teismą buvo ne tik finansinė kompensacija, bet ir „pasiųsti žinutę“.
K. Warrenas net pasakė, kad aktyvistai „turėtų būti pašalinti iš genofondo“.
Teismo procesas prasidėjo vasario pabaigoje Mandane, Šiaurės Dakotoje, ir po daugiau nei dviejų dienų svarstymų prisiekusieji paskelbė nuosprendį.
Kritikai šią bylą vadina vadovėline SLAPP, kuria siekiama nutildyti prieštaravimus ir išeikvoti oponentų finansinius išteklius.
„Greenpeace“ tvirtina, kad jos vaidmuo judėjime, kuriam vadovavo Amerikos indėnai, buvo nedidelis ir taikus.
Tačiau baigiamosiose kalbose pagrindinis ET advokatas Trey Coxas apkaltino „Greenpeace“ manipuliavimu Stovinčios Uolos sijų gentimi siekiant įgyvendinti prieš iškastinį kurą nukreiptą darbotvarkę, rašo leidinys „North Dakota Monitor“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
