Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad jo pozicija dėl vieno vertingiausių šalies miško masyvų Punios šilo nesikeičia – plėsti rezervato ploto neketinama, reikia peržiūrėti buveinių ribas.
„Tai turbūt mano pozicija nesikeičia“, – žurnalistams penktadienį Punios šile sakė ministras.
Jo teigimu, būtina išlaikyti galimybę žmonėms ateiti į Punios šilą, tuo pačiu juos supažindinti su aplinkosauga ir miškosauga, taip pat peržiūrėti buveinių ribas.
„Turime nustatyti buveinių ribas, nustatyti apsaugos ribas, tikrai svarbu pagerinti buveinių sąlygas – galbūt kur padėti informacinius stendus žmonėms, kad galėtų taip pat susipažinti“, – teigė K. Mažeika.
Pasak ministro, peržiūrėjus buveinių ribas, rezervato ribos irgi galėtų keistis, tačiau apie anksčiau planuotą rezervato praplėtimą negalvojama.
„Neatmetu galimybės, kad kažkuriose vietose rezervato zonos galėtų išsiplėsti, tačiau tuose pušynuose, kur tikrai nematau grėsmės, kad žmogus ten pasivaikščios, pagrybaus ar pauogaus, tikrai nematau jokių problemų, kad žmonės ten galėtų laisvai lankytis“, – sakė aplinkos ministras.
Alytaus rajone esančiame Punios šile apie jo apsaugą penktadienį diskutavo aplinkos ministras K. Mažeika, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius, taip pat miškininkai, mokslininkai, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vadovai.
Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.
Šį sprendimą sustabdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o aplinkos ministras K. Mažeika šį sprendimą pernai birželį įtvirtino įsakymu, tam priešinosi gamtosaugininkai.
Jie teigė, kad Punios šilui reikalinga didesnė apsauga, todėl būtina praplėsti gamtinio rezervato plotą ir tokiu būdu išsaugoti unikalias ten gyvenančias ir augančias rūšis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, kreipusis gamtosaugininkams iš Baltijos aplinkos forumo, šių metų kovo pradžioje paskelbė, kad sprendimas stabdyti rezervato plėtrą buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Tačiau ministras K. Mažeika teigė, kad kol kas plėsti Punios šilo rezervato neketinama, būtina identifikuoti buveines ir užtikrinti maksimalią jų apsaugą ir stebėjimą.
Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.
Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.
Prezidentūra: reikalinga nauja miškų strategija
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, jog vienas vertingiausių šalies miškų masyvų Punios šilas puikiai iliustruoja, kad Lietuvai reikalinga nauja miškų strategija, pokyčiai saugomų teritorijų sistemoje.
„Punios šilas yra tik vienas iš pavyzdžių, tačiau labai gerai iliustruoja, kad mums būtina nauja miškų strategija, taip pat pokyčiai saugomų teritorijų sistemoje, kurie atlieptų tiek pasikeitusius visuomenės poreikius, tiek ir naujus iššūkius, tokius kaip klimato kaita“, – BNS atsiųstame komentare teigė patarėjas.
Jis kartu su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika, aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vadovais, miškininkais ir mokslininkais penktadienį lankėsi Alytaus rajone esančiame Punios šile ir diskutavo apie jo apsaugą.
Valstybių miškų urėdijos duomenimis, specialistai Punios šile apžiūrėjo kelias vietas, kuriose aptiktas kenkėjas, keliantis grėsmę spygliuočių medynams.
Aplinkos ministras K. Mažeika sako, kad pažeistų medžių kiekis ir plitimo mastai kelia susirūpinimą.
„Pažeistų medžių gausa ir plitimo mastai tikrai kelia susirūpinimą. Ypatingas iššūkis laukia ir aplink esančių privačių miškų savininkų, nes kenkėjas gali plisti toliau. Todėl specialistai turi imtis priemonių, kad jo plitimą sustabdytų – savalaikė reakcija yra geriausia priemonė nuo kenkėjo daromos žalos“, – urėdijos pranešime teigė ministras.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovo Alberto Stanislovaičio teigimu, pagal galiojančius teisės aktus II-os grupės miškuose kenkėjų pažeistus medynus kirsti yra privaloma.
Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė teigė, kad miškininkai yra dviprasmiškoje situacijoje – taisyklės įpareigoja kenkėjų pažeistus medžius nukirsti, o gamtosaugininkai reikalauja juos palikti.
Punios šile penktadienį viešėję specialistai taip pat konstatavo, kad įprastai eglėms kenkiantis žeivėgraužis tipografas miške užpuolė ir pušis, kas nėra įprasta.
Tuo metu prezidento patarėjas J. Neverovičius teigia, kad iššūkių Punios šile yra, tačiau reikia rasti subalansuotus sprendimus.
„Akivaizdu, kad esama iššūkių, susijusių tiek su kenkėjų situacija, tiek su saugojamų vertybių apsauga. Reikia rasti sprendimus, kurie būtų subalansuoti, leistų matyti visą vaizdą ir atliepti tiek miško, tiek saugomų rūšių bei buveinių apsaugos poreikius“, – BNS teigė J. Neverovičius.
Jis taip pat teigė, kad rezervato plėtros „procesas vyksta“, tačiau svarbu į jį įtraukti visas suinteresuotas puses bei išgirsti jų argumentus.
