Vandalai prasiautė per Panevėžio krašto pasididžiavimą – abipus Nevėžio besidriekiantį Krekenavos regioninį parką. Pažintinį taką, kuriuo draudžiama važiuoti net dviračiais, maitojusių dviejų keturračių ekipažų ieško tyrimą pradėjusi Aplinkos apsaugos inspekcija.
Jau nustatyta, kad įžūlaus pažeidimo įrankiu tapusios transporto priemonės priklauso įmonei.
Pažeidėjus nufotografavo
Krekenavos regioniniam parkui vadovaujančios Almos Kavaliauskienės teigimu, šiai saugomai teritorijai keturratininkai žalos pridaro ne vienerius metus, tačiau pirmą kartą jie pričiupti.
Patys lankytojai praėjusį savaitgalį nufotografavo keturratininkų siautėjimą, o jų nuotrauką atsiuntė parko vadovybei.
Šioji nuotrauką paviešino ne tik parko internetinėje svetainėje, bet ir socialiniame tinkle.
Pilietiškiems lankytojams pavyko nufotografuoti Nevėžio pakrantės taku važiuojančių dviejų keturračių valstybinius numerius. O tai – jau rimtas įkaltis, praversiantis tyrimą pradėjusiai Aplinkos apsaugos inspekcijai.
Pavojingi ir gamtai, ir lankytojams
Socialiniame tinkle parko vadovų paviešinta nuotrauka sukėlė pasipiktinimo tokiais pramogautojais bangą.
„Jie ten duodasi jau kelinti metai“, – piktinosi komentatoriai.
Pasak A. Kavaliauskienės, kad parko teritorija keturračiais ir motociklais seniai važinėjama – niekam ne naujiena.
„Pamačius tokius pažeidėjus reikėtų pranešti policijai, tačiau iš tiesų vargu ar pareigūnai tokiu atveju ką padėtų. Juk chuliganai tikrai nelauktų atvykstant policijos“, – pripažįsta A. Kavaliauskienė.
Savaitgalį nufotografuoti pažeidėjai bus bene pirmieji, kuriems nepavyko išsisukti.
A. Kavaliauskienė atkreipė dėmesį, kad keturračių pėdsakų dažniausiai aptinkama Nevėžio pakrantėje ties Kalnelio kaimu ir jie veda iki pat Murmulių atodangos.
Keturratininkai taip pat pamėgę vietą netoli sugriauto Kazokų tilto.
Važinėdami tomis vietomis ratuotieji akiplėšos kenkia gamtai, tačiau lėkdami Nevėžio slėnio pažintiniu taku, pasak parko vadovės, keturratininkai kelia pavojų ir ten vaikštantiems lankytojams.
Ginasi ir nuo žvejų
„Ten, kur pervažiuoja keturračiai, išardomi takai, važinėjant pievomis, nyksta jų augalai, prasideda dirvos erozija. Gyvūnijai kenkia šios technikos skleidžiami garsai. Keturračių riaumojimas erzina ir lankytojus, juk dauguma žmonių į parką atvyksta pailsėti“, – teigė A. Kavaliauskienė.
Ji sako nuolat kelianti klausimą ne tik dėl parko teritorijoje zujančių keturratininkų, bet ir dėl žvejų, kone iki pat upės atvažiuojančių automobiliais.
„Prigaminome važiavimą draudžiančių laminuotų ženklų, pritvirtinome juos prie kuoliukų, pristatėme įvairiose vietose. Šiemet bent į Nevėžio pakrantę, esančią kitoje upės pusėje nei įsikūrusi mūsų regioninio parko direkcija, žvejai ateina pėsčiomis, mašinas palikę gerokai toliau ant kelio“, – pasakojo A. Kavaliauskienė.
Kliūtis apvažiuoja
Keturratininkų pamėgtose vietose ne tik statomi važiavimą draudžiantys ženklai, bet ir prikraunama šakų, per kurias šie tarsi negalėtų prasibrauti. Tačiau ekstremalai randa kitų takų, netgi sukuria parke savotiškas nelegalias keturračių trasas.
„Už mūsų parko teritorijos, tarp Naujamiesčio ir Vadaktėlių, kiek žinau, yra privataus asmens įrengta automobilių trasa. Tikėtina, kad ji mokama, todėl važiuojama ten, kur nereikia pinigų išleisti“, – svarstė A. Kavaliauskienė.
Anot jos, Krekenavos regioninio parko rykštė – ne vien keturratininkai.
Šaltuoju periodu necenzūriniais žodžiais ir ženklais ištepliotas gausiai lankomas parko apžvalgos bokštas bei pavėsinė šalia užtvankos.
Kišenes tuštins baudos
Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė patvirtino, jog dėl keturračiais išvažinėto pažintinio tako pradėtas tyrimas. Pagal nuotraukose matomus keturračių numerius nustatyta, kad jie priklauso įmonei. Aiškinamasi, kas šios įmonės keturračiais važinėjosi, jų laukia atsakomybė.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.
Nustačius neteisėtą važiavimą, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir skiriama bauda nuo 140 iki 300 eurų.
Stebi vaizdo kameros
Praėjusiais metais problemą dėl keturračiais išvažinėto Krekenavos regioniniame parke esančio Bakainių piliakalnio kėlė ir Kėdainių rajono Surviliškio seniūnė Reda Lukošienė. Šis piliakalnis stovi Kėdainių rajone netoli Panevėžio ir Kėdainių rajonų ribos.
„Po tokių keturratininkų pasivažinėjimų kreipėmės į Kėdainių rajono vadovus. Buvo nutarta piliakalnio teritorijoje pastatyti stebėjimo kamerą. Matyt, tai padėjo, nes šiemet nei keturratininkų, nei jų paliktų vėžių piliakalnio teritorijoje nebematyti“, – patikino seniūnė.
Krekenavos regioninį parką Panevėžio rajone taip pat stebi kamerų akys, tačiau, pripažįsta A. Kavaliauskienė, jos ne visada efektyvios.
Septynios stacionarios vaizdo stebėjimo kameros įrengtos parko direkcijos teritorijoje, dar trys mobiliosios statomos pagal poreikį.
Nors jos ir užfiksuoja pažeidėjus, visgi dažniausiai jiems pavyksta išsisukti nuo bausmės, mat važinėjasi neregistruotais keturračiais.
