Prie Pastauninko parko gyvenantys kretingiškiai nerimauja dėl vis retėjančio parko: „Nusiaubė ne tik neseniai praūžęs uraganas. Matosi šviežiai nupjauti kelmai visiškai sveikų medžių, ypač – juodalksnių, augusių upelio pakrantėse“, – redakcijai kalbėjo susirūpinę skaitytojai.
Vanduo nuneš krantus
Pavardės viešinti nepanorusi kretingiškė pasakojo: „Jau sykį parkas buvo praretintas komunalininkų, neseniai jį nuniokojo vėtra. Bet pikčiausia, kad dabar vėl pjauna sveikus medžius. Išguldyti juodalksniai palei pat Pastauninko upelį, pjauti pažymėti medžiai ir kitose vietose, tarkim, prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos – graži stora eglė.
Tačiau ten pat, prie mokyklos, likę ir nenupjautų sausuolių, – įdomu, kodėl, gal kažkam prireikė geros medienos?“ – samprotavo kretingiškė.
Maironio gatvėje kelis dešimtmečius gyvenanti Ieva Gedžiuvienė pastebėjo, kad prie vasaros estrados jau kone visai nebelikę medžių: „Pjauna nuo krantų juodalksnius, išeini rytą, pamatai plikus kelmus.
Kada išveža medieną, neaišku. Atsimenu, vaikystėje, apie 1950-uosius, tuos juodalksnius sodino palei upelį. Todėl ir gelia dėl jų širdį. Anksčiau jie buvo krūmai, ilgainiui susiformavo į medžius.
Tėvas buvo iš jų išmokęs švilpynes pasidaryti. Paukščiai juose perėdavo. Juk dendrologai aiškina, kad parkuose ir šiaip jau turėtų būti krūmų, kad savo perimvietes įsirengtų paukščiai. O pas mus viskas atvirkščiai – parkas verčiamas plyne.“
Moters manymu, išpjovus pakrančių medžius, Pastauninkas lietinguoju periodu ar po žiemos išeis iš krantų, vanduo nuneš ir prie vasaros estrados įrengtus šiukšlių konteinerius.
Vietoj drenažo – lietaus kanalizacija
I. Gedžiuvienės žiniomis, gamtininkai iš Klaipėdos taip pat siūlę parke palikti natūralias gamtines saleles, nes čia auga retos laukinės gėlės. Dabar gi, svarstė, ar beataugs žolė, sumaitota su trimeriais, kurią šienaujant ir medžių kamienai apdaužomi.
Moters manymu, per pastaruosius metus labai suprastėjo Pastauninko parko būklė, nepaisant to, kad buvo imtasi jį renovuoti, investuoti nemaži pinigai. Ji sakė nesyk mynusi Kretingos rajono savivaldybės slenksčius, kad parko viršukalnėje įrengtų drenažo sistemą, nes tyvuliuoja balos.
„Nieko su mumis, Maironio gatvės gyventojais, nederino – pravedė lietaus kanalizaciją, vadinasi, paklojo vamzdžius be išorinių skylių, o drenažo vamzdžiai yra su skylėmis, į kurias suteka vanduo. Taip vandens nenutrauks, tyvuliuos dar didesnės balos“, – įsitikinusi I. Gedžiuvienė.
Savivaldybėje, I. Gedžiuvienės žodžiais, surengus gyventojų susirinkimą, buvo pažadėta Maironio gatvėje įrengti suolelį, kad žmonės galėtų prisėsti pailsėti. „Mūsų gatve į Topolių mikrorajoną ar į ligoninę iš miesto eina daug senyvo amžiaus žmonių, o ir jaunų – užkopia į kalvą, pailsę, pavargę. Taip ir liko netesėti pažadai“, – kalbėjo kretingiškė.
Parkas pilnas šiukšlių – vėtros prilaužytų smulkių šakelių. Anksčiau, ji teigė, gyventojai eidavo šluoti, tvarkyti parko viršukalnę ties savo namais, tačiau tam dabar praradę ūpą.
Šalina avarinės būklės medžius
Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė tikino, kad Pastauninko parke šalinami vėtros padariniai. „Pjauname tik tuos medžius, kurie po audros pavojingai pasvirę 45 laipsnių kampu arba yra avarinės būklės – išvirtę šaknys. Be reikalo tikrai nepjauname, nes pašalinti kiekvieną medį kainuoja nepigiai“, – sakė G. Liobikienė.
Jos žodžiais, kuriuos medžius šalinti, sprendžia komisija, sudaryta iš 5 asmenų. Seniūnė sakė, kad, praūžus audrai, parkuose seniūnijai ir komunalininkams dar dviem savaitėms darbo – per akis, neseniai jie baigė tvarkyti Jauryklos parką.
Kretingiškiams domintis, kiek pagal Pastauninko parko renovacijos projektą yra numatyta pasodinti naujų medžių, Kretingos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Gintautė Butavičiūtė atsakė: „Iš projekto lėšų buvo parengta želdinių inventorizacija, pagal kurią buvo išretinti ir pašalinti menkaverčiai medžiai. Pastauninko parke nėra planuojama sodinti naujų medžių.“
Pastauninko parke šalinant senuosius medžius, naujų pasodinti neketinama.
