Kazachstane pirmadienį 45 asmenys buvo nuteisti kalėjimo bausmėmis iki 20 metų už dalyvavimą smurtiniuose 2022 metų protestuose, per kuriuos žuvo 238 žmonės.
2022 metų sausio mėnesį šalį sukrėtė reti protestai dėl išaugusių degalų kainų, o neramumai greitai peraugo į riaušes.
Kazachstano artima sąjungininkė Rusija į šalį pasiuntė karius, kad numalšintų sukilimą, dėl kurio kilo grėsmė, kad bus nuverstas prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas.
Pagrindinio šalies miesto ir smurto epicentro Almatos teismas už masinių neramumų organizavimą ir dalyvavimą juose nuteisė 45 asmenis kalėti nuo 18 mėnesių iki 20 metų, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Tarp jų buvo ir Armanas Džumageldijevas, įtakingas Kazachstano nusikalstamo pasaulio veikėjas, žinomas „Laukinio Armano“ pravarde. Jis buvo nuteistas 20-čiai metų kalėjimo už riaušių organizavimą ir žmonių grobimą, sakoma teismo pranešime.
Teismas teigė, kad jis glaudžiai bendradarbiavo su buvusiu Kazachstano slaptųjų tarnybų nariu ir buvusiu Almatos tarybos nariu. Šie du bendrininkai toje pačioje byloje buvo nuteisti daugiau kaip 15-ai metų kalėjimo.
Visi trys kartu buvo „pagrindiniai masinių riaušių organizatoriai, turėję tikslą smurtu užgrobti valdžią“, sakoma teismo pranešime.
Kilus neramumams, K. Ž. Tokajevas, siekdamas sustabdyti beprecedenčius protestus, išleido įsakymą „nušauti“.
Atkūrus tvarką, jis ėmėsi stiprinti savo valdžią – atleido padėjėjus, kurie buvo laikomi artimais jo pirmtakui ir buvusiam mentoriui Nursultanui Nazarbajevui, ir atėmė iš buvusio lyderio daugybę privilegijų.
Neramumų metu Kazachstano slaptosioms tarnyboms vadovavęs Karimas Masimovas buvo atleistas iš pareigų ir pernai įkalintas 18-ai metų dėl kaltinimų išdavyste ir bandymo įvykdyti ginkluotą perversmą.
