Europos pramonės atstovų diskusija apie bendradarbiavimą su Kinija yra gana komplikuota, joje ilgai skaičiuojamos naudos, bet neįvertintos grėsmės, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Kinija, visi suprantame, nei silpnas, nei lengvas varžovas, ypač kai kalbama apie atsinaujinančios energetikos ir švarių technologijų sektorius. Bet laikai, kai laikėme ją patikima partnere, negrįžtamai praėjo, ir laikas daryti namų darbus. Kad Kinija stipri, rodo jos investicijos į žalios energijos sektorių, kurios siekia apie pusę visų pasaulyje šios krypties investicijų. Ji dominuoja saulės elektrinių, elektrinių baterijų ir elektrinių automobilių tiekimo rinkoje“, – Europos Komisijos organizuojamo renginio plenarinėje sesijoje apie naujas Bendrijos bendravimo ir bendradarbiavimo formas su Kinija sakė V. Janulevičius.
„Nebe laikas „žavėtis“ Kinijos stiprybėmis, atėjo laikas augintis ES atitinkamų sektorių raumenis“, – pabrėžė jis.
Malagoje vykusiame didžiausiame Europos pramonei skirtame renginyje – „ES pramonės dienos“ dalyvaujantis kad Europos Sąjunga (ES) turi stiprinti saulės elektrinių, baterijų ir elektromobilių sektoriuose.
V. Janulevičiaus nuomone, ES turi tapti žiedinės ekonomikos lydere sekant Japonijos – kurioje natūraliai formavosi išteklių taupymo strategijos, pavyzdžiu. Jis priminė, kad Kinijos dalis kritinių gamtinių išteklių rinkoje siekia apie 43 proc., o Europos Sąjunga (ES) iš jos importuoja net 53 proc. visų šių išteklių.
„Negalime pamiršti, kad ES nėra turtinga išteklių, todėl ji pati turi tapti panašia į Japoniją, kurioje, dėl specifinės geografinės šalies padėties ir išteklių stokos, natūraliai formavosi išteklių tapymo strategijos, būdai ir metodai. Šiuo požiūriu Europos Sąjunga turi tapti „naujoji Japonija“, – sakė jis.
Taip pat, pasak jo, svarbūs jau nebe tik klimato kaitos tikslų įgyvendinimo siekiai, bet ir naujos kartos pramonės „išteklių kraujotakos“ rato efektyvumo užtikrinimas.
„Ypatingai privalome saugoti savo strateginius sektorius ir technologijas: pažangių puslaidininkių, dirbtinio intelekto, kvantinių technologijų, biotechnologijų, gynybos ir bevielių elektros perdavimo technologijų sektorius. Europos išradimai ir inovacijos šiose srityse turi būti ir įgyvendinamos čia. Tas pats pasakytina ir apie europines investicijas“, – akcentavo V. Janulevičius.
Kitas reikalingas sprendimas, anot LPK prezidento – teisingos ir skaidrios konkuravimo sąlygos ES. Taip pat, pasak jo, Europa turi vėl užmegzti ekonominius ryšius su Afrikos ir Lotynų Amerikos šalimis.
„Nepamirškime, kad konkurencija yra inovacijų ir efektyvumo didinimo variklis. Suraskime būdus efektyviai diversifikuoti tiekimo grandines, vėl atnaujinkime buvusius sėkmingus prekybos ryšius su Lotynų Amerikos ir Afrikos šalimis. Užsiduokime sau klausimą, kodėl mes kažkokiu momentu pasitraukėme iš šių rinkų“, – pažymėjo V. Janulevičius.
Pasak ES prekybos komisaro Valdžio Dombrovskio, Europos verslo įmonės Kinijoje vis labiau abejoja savo pozicijomis, susidurdamos su naujais griežtais saugumo įstatymais ir prekybos politizavimu. Tokius neramumus kelia nesenai Kinijos priimtas užsienio santykių įstatymas ir neseniai atnaujinti kovos su šnipinėjimu įstatymai, kurie kelia „didelį susirūpinimą ES verslo bendruomenei“.
Rugsėjo pabaigoje ES prekybos rūmai paskelbė ataskaitą, parodžiusią, kad verslo pasitikėjimas Kinija yra vienas mažiausių per dešimtmečius. Po šio pranešimo Kinijos prekybos ministerija atkirto, kad ES laikosi „akivaizdaus protekcionizmo“.
„Dešimtmečius Europos įmonės klestėjo Kinijoje“, – sakė ES prekybos rūmų prezidentas Jensas Eskelundas. Tačiau po trejų „sukrėtimų“ metų „daugelis iš naujo įvertino svarbias prielaidas apie Kinijos rinką“.
