„Atsakomybė už Vokietiją“ – tokiu pavadinimu trečiadienį pristatytas naujosios Vokietijos vyriausybės koalicijos susitarimas. Šio dokumento ašimi tampa aiškus tikslas – atgaivinti šalies ekonomiką. To išties reikia, nes didžiausia Europos ekonomika jau dvejus metus iš eilės fiksuoja nuosmukį, o 2025 m. prognozuojamas vos 0,7 proc. BVP augimas yra lėčiausias visoje Europos Sąjungoje.
Kaip Vokietija sieks ekonominio atsigavimo? Vokietijos kancleris pabrėžia konkurencingumo stiprinimą, investicijų skatinimą bei energetikos ir kitų mokesčių mažinimą. Finansų ministerija, vadovaujama socialdemokratų, planuoja laipsniškai mažinti pelno mokestį, pradėdama 2028 m. – nuo dabar galiojančio 15 proc. iki 10 proc. 2032 m. – bei sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
Esminis akcentas – koalicijos dokumente aiškiai pabrėžiama, kad šalies stiprybėmis laikomi kūrybiški verslininkai ir motyvuoti darbuotojai, kurie stiprina Vokietijos, kaip ekonomikos centro, pozicijas. Būtent jiems kuriamos sąlygos augti ir klestėti. Skaičiuojama, kad tokia politika lems daugiau nei 1 proc. ekonomikos augimą kasmet. Greta to akcentuojamas ir didesnis finansavimas gynybai bei aktyvus vaidmuo tarptautinėje saugumo sistemoje.
Deja, mūsų šalyje diskutuojame apie priešingą kryptį. Nors verslas pritarė mokesčių didinimui gynybai finansuoti, 2025 m. pelno mokestis jau pakilo iki 16 proc., o šiuo metu svarstomas dar vienas – iki 17 proc. Taip pat diskutuojama dėl progresinio GPM įvedimo daugiau uždirbantiems.
Skirtumas – ne tik skaičiai, bet ir požiūris. Vokietija, susidurdama su realia stagnacija, ieško būdų, kaip sumažinti naštą verslui, skatinti šalies ekonomikos augimą. Lietuvoje svarstomi sprendimai, kurie neproporcingai didintų mokestinę naštą verslui ir aukštą pridėtinę vertę kuriantiems.
Vokietijos pavyzdys tik dar kartą iliustruoja, kad, siekiant efektyviai didinti biudžeto pajamas, ekonomikos konkurencingumas ir augimas turėtų būti pagrindinis prioritetas. Šią logiką atspindi ir platesnė Europos kryptis: per pastaruosius kelis dešimtmečius dauguma šalių nuosekliai mažino pelno mokesčio tarifus, o pastaraisiais metais jie pasiekė stabilų lygį. Tai rodo, jog valstybės vis labiau remiasi augimu, o ne didesniais tarifais kaip biudžeto pajamų šaltiniu.
Andrius Romanovskis yra Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
