Praėję treji metai Estijai nepagailėjo ekonominių išbandymų: 2022 m. šalies BVP beveik neaugo (+0,06 proc.), 2023 m. smuko 3,3 proc., o 2024 m. susitraukė dar 0,3 proc. Tai buvo blogiausias rezultatas Baltijos regione ir vienas prasčiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau, kaip rodo istorija, net ir giliausios recesijos turi pabaigą. Ar 2025-ieji gali būti lūžio metai Estijai, padarysiantys ją Baltijos regiono ekonomikos žvaigžde?
Kas stabdė Estijos ekonomiką?
Estijos ekonomikos kritimą lėmė du esminiai veiksniai: didelė privataus sektoriaus skola ir stipri priklausomybė nuo Skandinavijos rinkų.
Pirmiausia, Estijos namų ūkių ir įmonių skolos yra didžiausios Baltijos regione. 2023 m. Estijos namų ūkių paskolos siekė 35 proc. BVP (Lietuvoje – 21 proc., Latvijoje – 18 proc.), o įmonių skolos sudarė net 54 proc. Estijos BVP (Lietuvoje – 27 proc., Latvijoje – 34 proc.). Dėl šios priežasties didėjant palūkanoms, estų verslas ir vartotojai susidūrė su didesne finansine našta nei kaimynai, o tai stabdė vartojimą ir investicijas.
Antra, Estijos ekonomika yra glaudžiai susijusi su Skandinavija, kuri taip pat kentėjo dėl aukštų palūkanų normų. Suomijos ekonomika 2022–2024 m. susitraukė 1 proc., o lėtėjimas buvo jaučiamas ir kitose Skandinavijos šalyse, ypač NT sektoriuje ir pramonėje. Kadangi trečdalis Estijos eksporto pajamų atkeliauja iš šio regiono, tai dar labiau sustiprino ekonomikos nuosmukį.
Pokyčiai: atsigavimo ženklai
Nepaisant pastarųjų metų sunkumų, 2025 m. pradžia rodo aiškius Estijos ekonomikos stabilizavimosi ženklus.
Nors 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP dar smuko, kritimas siekė vos 0,1 proc., kas reiškia perėjimą iš recesijos į stagnaciją. Be to, Estijos ekonomikos ciklo indeksas šių metų vasarį buvo aukščiausias nuo 2022 m. rugsėjo, o tai rodo, kad ekonominiai rodikliai grįžta į prieškrizinį lygį.
Dar svarbiau – verslo nuotaikos ir lūkesčiai gerėja. Europos Komisijos duomenys rodo, kad pramonės, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektorių lūkesčiai yra aukščiausi per pastaruosius kelerius metus. Mažmeninės prekybos apimtys stabilizavosi, o interneto prekybos, elektronikos ir IT sektoriai rodo pirmuosius atsigavimo požymius. Kadangi šie sektoriai yra itin jautrūs palūkanų normų pokyčiams, tai signalizuoja, kad mažėjančios skolinimosi išlaidos jau pradeda duoti rezultatų.
Estija – ekonomikos žvaigždė?
Naujausios „Citadele“ banko prognozės rodo, kad pingant skolinimuisi, atsigaunant vidaus ir išorės paklausai 2025 m. Estijos ekonomika augs 2,4 proc., Latvijos – 2,2 proc., o Lietuvos – 2,9 proc. Tai reiškia, kad nors Estija sparčiai atsigauna, ekonomikos lyderės titulą regione dar teks iškovoti. Lietuva kol kas turi pranašumą dėl stiprios pramonės, mažmeninės prekybos ir atsigavimo NT rinkoje.
Vis dėlto, jei Estijos ekonomika ir toliau demonstruos teigiamas tendencijas, ji gali tapti viena įdomiausių Baltijos regiono istorijų. 2025-ieji žada būti metai, kai trys Baltijos šalys varžysis dėl ekonomikos augimo čempionės titulo. Kuri iš jų taps tikrąja žvaigžde, priklausys nuo to, kaip sėkmingai jos išnaudos šį atsigavimo etapą.
Rūta Ežerskienė yra „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė
