Ar jūsų komanda pasiruošusi rytojaus darbo rinkai?

Nuolatinis technologinis progresas, automatizacija ir dirbtinio intelekto plėtra keičia darbo rinką sparčiau nei bet kada anksčiau. Remiantis naujausiais duomenimis, daugiau nei 50 proc. darbuotojų iki 2030 metų reikės persikvalifikuoti. Tai reiškia, kad gebėjimas nuolat mokytis tampa ne tik individualiu pranašumu, bet ir verslo išlikimo sąlyga. Vis dėlto, nors dauguma įmonių pripažįsta mokymosi svarbą, realybėje jo įgyvendinimas vis dar susiduria su kliūtimis.

Darbo rinkos pokyčius jaučia visi. Pastaraisiais metais iš darbo ieškančiųjų vis dažniau girdime tą patį – reikia greitai prisitaikyti, nes senos žinios nebetinka. Norint išlikti paklausiems darbo rinkoje, nebeužtenka žinių, įgytų prieš 10 ar 20 metų. Kadangi universitetinės programos ne visada spėja prisitaikyti prie sparčių rinkos pokyčių, darbuotojai dažnai patys ieško būdų tobulėti – papildomų mokymų ar persikvalifikavimo galimybių.

Būtent dėl šių pokyčių įgūdžiais grįstas įdarbinimas tampa vis labiau įprasta praktika. Universitetiniai diplomai vis dar svarbūs, bet jie ne visada parodo tikruosius darbuotojo gebėjimus. Darbdaviai vis dažniau ieško žmonių, kurie moka greitai mokytis, prisitaikyti prie pokyčių ir

praktiškai pritaikyti naujas žinias. Tai ypač svarbu technologijų sektoriuje, kur naujovės atsiranda kone kasdien.

Šiuo metu ypač didelis dėmesys skiriamas tokiems įgūdžiams kaip kritinis ir analitinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas, prisitaikymas prie naujų darbo metodų bei technologinis raštingumas. Netgi kūrybiškumas ir lyderystė tampa būtini ne tik vadovams, bet ir kiekvienam darbuotojui, norinčiam sėkmingai veikti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Augant dirbtinio intelekto ir automatizacijos įtakai, svarbus gebėjimas dirbti su pažangiomis technologijomis, suprasti jų taikymą ir poveikį darbo procesams. Taip pat vis labiau vertinami komunikacijos įgūdžiai, gebėjimas dirbti komandoje bei mokymosi ir prisitaikymo greitis – savybės, kurios leidžia sėkmingai įveikti pokyčius ir augančius verslo iššūkius.

Kodėl įmonėms sunku diegti nuolatinio mokymosi kultūrą?

Norint sukurti veiksmingą mokymosi kultūrą organizacijoje, pirmiausia reikia pakeisti požiūrį. Mokymasis neturėtų būti suvokiamas kaip formalumas ar papildoma pareiga – jis turi tapti natūralia darbo dalimi.

Kad mokymosi iniciatyvos duotų realių rezultatų, jos turi būti aiškiai susietos su organizacijos strateginiais tikslais. Svarbu suprasti, kokių įgūdžių reikia darbuotojams, kad jie ne tik efektyviai atliktų savo darbą, bet ir prisidėtų prie organizacijos augimo. Mokymosi strategija neturėtų apsiriboti pavieniais mokymais – ji turi būti orientuota į ilgalaikius tikslus, tokius kaip skaitmeninė transformacija, inovacijos ar naujų rinkų plėtra. Jei mokymai nėra kryptingi, jie tampa tik dar viena formalumo dėžute, kurią pažymi vadovai, bet realios vertės organizacijai nesukuria.

Visgi net ir aiškiai apibrėžti tikslai neduos naudos, jei mokymosi kultūros nepalaikys organizacijos vadovai. Jie turi ne tik skatinti darbuotojus mokytis, bet ir patys rodyti pavyzdį. Kai vadovai aktyviai dalyvauja mokymosi procese, dalijasi žiniomis ir pritaiko jas kasdieniame darbe, darbuotojai tampa labiau motyvuoti tobulėti.

Didžiausias iššūkis – laiko trūkumas. Daugelis darbuotojų yra stipriai užimti kasdieniais darbais, todėl rasti papildomo laiko mokymuisi gali būti sudėtinga. Tai ypač aktualu sektoriuose, kur darbo krūvis didelis, o terminai griežti. Jei mokymai nėra natūraliai integruoti į darbo procesus, jie neretai tampa papildoma našta, o ne galimybe augti.

Finansinės išlaidos – dar viena priežastis, stabdanti nuolatinio mokymosi kultūrą įmonėse. Kokybiškos mokymų programos kainuoja, tačiau investicija į darbuotojų kompetencijas yra tiesioginė investicija į verslo augimą. Vis dažniau įmonės ieško būdų, kaip sumažinti šias išlaidas – pasitelkia vidinius ekspertus arba renkasi lanksčius, darbui pritaikytus mokymosi modelius.

Be to, darbuotojų mokymosi poreikiai yra labai skirtingi. Negalima visų apmokyti pagal vieną formulę, nes kiekvienas turi skirtingą patirtį, mokymosi stilių ir prioritetus. Todėl standartizuoti mokymai ne visada duoda laukiamų rezultatų. Daugiausia naudos atneša individualizuotos mokymosi programos, leidžiančios darbuotojams gilinti jiems aktualiausias kompetencijas.

Ne mažiau svarbus aspektas – lankstumas. Kad darbuotojai galėtų mokytis efektyviai, jiems turi būti suteikta galimybė pasirinkti tinkamiausią būdą ir laiką. Svarbu leisti mokytis savo tempu, pasiūlyti skirtingas mokymosi formas: nuo savarankiškų internetinių kursų iki trumpų mokymų, integruotų į darbo dieną.

Darbuotojų įsitraukimą taip pat stiprina žinių dalijimasis tarpusavyje. Vienas efektyviausių būdų mokytis – mokytis vieniems iš kitų. Vidinės mentorystės programos, seminarai ar tiesiog kolegų patirties dalijimasis gali stipriai prisidėti prie bendros organizacijos mokymosi kultūros stiprinimo.

Jurgis Kovas yra įmonių „Workis“ ir „Biuro“ vadovas