Lietuvoje sparčiai kinta lyderystės supratimas, tačiau klausimas, kaip suderinti karjerą ir asmeninį gyvenimą, išlieka aktualus daugeliui profesionalų ir lyderių. Sėkmė nebėra vertinama vien pagal užimamas pareigas ar finansinius rodiklius – vis didesnį vaidmenį įgauna profesinio ir asmeninio gyvenimo balansas bei tvari lyderystė.
Stereotipai nyksta, tačiau pokyčiai vis dar lėti
Būdama organizacijos vadovė ir tuo pačiu trijų vaikų mama, matau, kad vis dar gajus įsitikinimas, jog sėkmė neatsiejama nuo asmeninių aukų. Nors požiūris pamažu keičiasi, struktūrinės kliūtys ir nepakankamas palaikymas siekiantiems aukščiausių pozicijų išlieka realybe.
Lietuvoje matome pozityvius pokyčius: lyderių gretose daugėja moterų, o organizacijos vis dažniau vertina skirtingus lyderystės stilius. Tačiau aukščiausiose pozicijose išlieka disproporcija, o darbo užmokesčio atotrūkis tarp lyčių dar nėra išspręstas. Nepaisant to, kad moterys Lietuvoje užima 41 proc. vadovaujančių pareigų, jų dalis didžiausių įmonių valdybose tesiekia 15 proc.
Kintanti sėkmės samprata ir jos poveikis organizacijoms
Naujausi tyrimai rodo, kad įvairovė vadovybės lygmenyje turi tiesioginį poveikį organizacijų rezultatams. „McKinsey“ ir „LeanIn.Org“ 2024 m. ataskaita skelbia, kad įmonės, kuriose užtikrinta didesnė lyčių pusiausvyra, išvysto 19 proc. daugiau inovacijų ir pasiekia 15 proc. didesnį pelningumą. Tai dar kartą patvirtina, kad lyderystė nėra vien techninių įgūdžių ar patirties klausimas – tai gebėjimas kurti aplinką, kurioje skirtingos perspektyvos skatina augimą.
Lietuvoje vis daugiau organizacijų suvokia įtraukios lyderystės naudą, tačiau vis dar egzistuoja sisteminiai barjerai, ribojantys įvairių žmonių galimybes siekti aukščiausių pozicijų. Svarbu ne tik užtikrinti teisingesnį atstovavimą, bet ir sukurti tokias darbo sąlygas, kurios leistų įvairiems talentams realizuoti savo potencialą.
Struktūriniai iššūkiai ir galimybės pokyčiams
Nepaisant teigiamų pokyčių, vis dar egzistuoja trys pagrindinės problemos, stabdančios tolygų progresą. Pirmiausia, tai karjeros augimo kliūtys – aukščiausiose vadovaujančiose pozicijose moterys vis dar sudaro mažumą. Antras iššūkis – darbo užmokesčio atotrūkis, Lietuvoje išliekantis apie 13 proc., nepaisant panašios kvalifikacijos ir atsakomybių. Be to, egzistuoja ir neformalių paramos mechanizmų trūkumas – mentorystė ir tinklaveikos programos dar nėra pakankamai išplėtotos.
Norint įveikti šiuos iššūkius, būtinas kompleksinis požiūris tiek privačiame sektoriuje, tiek prisidedant valstybei, kuris apimtų skaidrių atlygio sistemų diegimą, aiškesnių karjeros galimybių skatinimą ir veiksmingesnių lyderystės ugdymo programų diegimą.
Ateities kryptis – tvari lyderystė
Sėkmė šiandien nebėra tik individualus pasiekimas – ji vis dažniau vertinama per gebėjimą kurti aplinką, kuri leidžia augti visai organizacijai. Lietuva jau dabar demonstruoja teigiamas tendencijas, tačiau norint pasiekti ilgalaikių pokyčių, būtina ne tik didinti įvairovę vadovaujančių pozicijų lygmenyje, bet ir keisti organizacinę kultūrą.
Ar esame pasirengę priimti šiuos pokyčius? Jie jau vyksta, tačiau būtina aktyvi diskusija ir aiškūs veiksmai, skirti lyderystės suvokimui plėsti ir tvariai ateities sėkmei užtikrinti.
Sėkmė – tai ne vien galutinis tikslas, o kartu procesas, kurį formuoti gali kiekvienas.
Rūta Ežerskienė yra „Citadele“ banko generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė
