Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose finansų rinkos sutiko su euforija, o akcijų kainas į dar didesnes aukštumas pasiuntė lūkesčiai dėl mokesčių mažinimo ir biurokratinių suvaržymų atlaisvinimo. Investuotojų optimizmas išgaravo susidūrus su politine realybe. Prekybos konfliktai, nuviliantys ekonominiai duomenys ir išaugęs neapibrėžtumas ėmė signalizuoti apie tikėtiną didžiausios pasaulio ekonomikos recesiją.
Remiantis naujausiais duomenimis, vartotojų pasitikėjimas vasario mėn. netikėtai smuko, o verslo apklausos parodė mažėjančius užsakymus, darbuotojų skaičiaus mažinimą ir augančias produkcijos kainas. Atlantos Federalinio rezervo BVP prognozavimo modelis, dar neseniai rodęs santykinai spartų 2,3 proc. JAV ekonomikos augimą, dabar prognozuoja ryškų augimo sulėtėjimą ar net susitraukimą.
Prekybos karai tampa realybe
Ką tik įsigalioję didesni muitai Kanadai, Kinijai ir Meksikai dar nespėjo padaryti tiesioginės žalos, tačiau jau dabar matomas netiesioginis jų poveikis (dalis Kanadai ir Meksikai taikomų muitų vėl buvo atidėti mėnesiui). Nuo balandžio turėtų įsigalioti ir 25 proc. muitai prekėms iš ES. Įmonės, siekdamos apeiti naujus mokesčius, skuba importuoti prekes iš anksto – JAV prekybos deficitas sausį pasiekė 130 mlrd. JAV dol. ir tapo rekordiniu.
Importas iš Kinijos, ES, Meksikos ir Kanados sudaro apie du trečdalius viso JAV importo. Įsigaliojus papildomiems muitams efektyvus importo apmokestinimas pasiektų aukščiausią lygį nuo 1940-ųjų. Analitikų skaičiavimais, importuojamų prekių pabrangimas gali sumažinti JAV BVP vienu proc. punktu šįmet ir tokiu pačiu mastu padidinti infliaciją.
Rinkos ilgai ignoravo muitų poveikį ekonomikai, manydamos, kad jie yra tik derybų įrankis. Tačiau tarifų sprendimų lavina ir realūs atsakomieji kitų šalių veiksmai (Kanada ir JAV apsikeitė atsakomosiomis priemonėmis, Kanada net pagrasino apmokestint elektros eksportą į JAV. ES ir JAV apsikeitė muitais alkoholiniams gėrimams) verčia permąstyti šią prielaidą.
Galiausiai, Didžiulis prekybos politikos neapibrėžtumas blogina verslo nuotaikas, tokioje chaotiškoje aplinkoje sudėtinga priimti investicinius sprendimus. Atidėtos ar net atšauktos investicijos gali sustiprinti ekonomikos lėtėjimo tendenciją. Visus šiuos pokyčius atspindi akcijų rinkos. Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500“ nuo vasario viduryje pasiekto piko jau nusmuko 8 proc. ir sugrįžo į praėjusių metų viduryje matytą lygį.
Sąmyšis institucijose
Daug neapibrėžtumo ir dėl vyriausybės išlaidų. Elono Musko vadovaujamas Valstybės efektyvumo departamentas (DOGE) agresyviai stabdo finansavimo programas, atleidžia federalinius darbuotojus ir paralyžiuoja institucijų darbą.
Tuo metu kongrese patvirtintas biudžeto projektas numato socialinių išlaidų karpymą tam, kad atsirastų erdvės naujiems mokesčių mažinimams. Planuojama pratęsti pirmosios D. Trumpo kadencijos mokestines lengvatas ir dar labiau sumažinti pelno mokesčius. Nors tai palanku akcijų rinkoms, tačiau regresyvus biudžetas gali neigiamai paveikti vartotojus, kurie yra JAV ekonomikos variklis.
Didėjantis biudžeto deficitas reiškia didesnį pinigų įliejimą į ekonomiką, kas skatina vartojimą, pelnus ir akcijų kainas. Tačiau jei fiskalinė politika bus pernelyg ekspansyvi, gali atsinaujinti infliacinis spaudimas, primenantis 2021-2023 m. laikotarpį. Ar naujoji administracija suvaldys deficitą dar neaišku – muitai ir išlaidų karpymai jį mažina, bet planuojami mokesčių mažinimai jį gali dar labiau išpūsti.
Naujos galimybės Europoje?
Rinkose vyravusį entuziazmą keičia atsargumas – JAV akcijų indeksai nubraukė visą po rinkimų užfiksuotą augimą. Prasti ekonominiai duomenys skatina kalbas apie artėjančią recesiją, o investuotojai gręžiasi į saugesnius aktyvus. Rinkos vis labiau tikisi, kad FED bus priverstas sparčiau mažinti palūkanas. Vyraujant lūkesčiams dėl silpnėjančios paklausos, pinga ir nafta.
Ar JAV ekonomika tikrai lėtėja, paaiškės artimiausiais mėnesiais. Tikėtina, kad dėl chaotiškos administracijos politikos matysime laikiną augimo sulėtėjimą. Tuo metu Europoje galima įžvelgti daugiau pozityvumo – Europos Komisija ir Vokietija skelbia planus didinti investicijas į gynybą ir infrastruktūrą. Tai gali suteikti reikiamą postūmį tiek ekonomikai, tiek akcijų rinkoms. „STOXX 600“ nuo metų pradžios jau paaugo apie 7,5 proc., o jei viešosios investicijos bus didinamos sparčiau, ši tendencija gali tęstis.
Nuo 2008 m. krizės viena sėkmingiausių investavimo strategijų buvo dėmesį ir investicijas sutelkti į JAV rinką. Šių metų pradžia skatina apsvarstyti ir likusio pasaulio rinkas kaip alternatyvą.
Sparčiai kintančioje aplinkoje investuotojams svarbu išvengti skubotų sprendimų, paremtų reakciją į vieną ar kitą garsiai nuskambėjusią naujieną. Per pastaruosius metus rinkų naratyvai dėl ekonomikos, akcijų rinkos ir palūkanų normų krypties keitėsi ne kartą. Dabartinis rinkų susitraukimas nėra neišskirtinis, vien šiame dešimtmetyje galima suskaičiuoti bent keturis laikotarpius, kai rinka traukėsi dešimtadaliu ar daugiau, bet per tą patį laikotarpį vistiek augo daugiau nei 70 proc. Trumpalaikėje perspektyvoje rinkos dažnai reaguoja pernelyg emocingai, pakankamai dideli svyravimai yra normali investavimo į akcijas dalis, ypač investuojant į rizikingesnes augimo ar technologijų įmones. Sumažinti investicijų riziką galima diversifikuojant – įsigyjant finansinių priemonių skirtinguose sektoriuose ir regionuose, įtraukiant obligacijų ar jų fondų, kurie stabilizuotų bendrą investicijų portfelį esant neramumams akcijų rinkoje. Periodinis investavimas taip pat gali puiki strategija, nuosekliai siekti savo finansinių tikslų ir pasiekti vidutinę ilgalaikę rinkos grąžą. Nuoseklumas investuojant yra gerokai svarbiau nei bandymas atspėti, kur yra rinkos dugnas ar viršūnė.
Vytenis Šimkus yra „Swedbank“ investavimo strategas
