Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kovą metinė bendroji vartotojų prekių ir paslaugų kainų infliacija Lietuvoje siekė 4,1 proc. Prekės per metus pabrango 3,4 proc., o paslaugos – 5,7 proc. Per mėnesį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai padidėjo 0,4 proc.
Mėnesio infliacijai įtakos turėjo sezoniniai veiksniai: dėl naujų pavasario sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos padidėjo 6,2 proc. Drabužiai pabrango 6,9 proc., avalynė – 4,7 proc. Dėl pabrangusios pieno žaliavos, išaugusios paukščių gripo rizikos ir pasaulinių tendencijų toliau vartotojams brango pienas, pieno produktai, kiaušiniai.
D. Trumpo pradėti muitų karai Europai gali reikšti ir kai kurių prekių defliaciją. D. Trumpo pradėti „akis už akį“ muitų karai išdarko pasaulinę prekybos rinką, sukuria neefektyvumus, dėl to formuojasi regioniniai prekių pertekliai ir deficitai.
JAV apsistačius muitais, eksportuojančios kompanijos ne tik ieškos alternatyvių būdų pasiekti JAV pirkėjus, tačiau bandys skverbtis į kitas rinkas ar realizuoti daugiau prekių vietinėse. Europai gresia pigių Kinijos ir kitų Azijos šalių prekių antplūdis bei didesnė vietoje gamintų prekių pasiūla. O tai kai kuriose prekių grupėse gali įsukti defliacinius procesus.
Vartotojams palankią perspektyvą brėžia ir naftos kainos kreivė. Praėjusią savaitę eilinio susitikimo metu, OPEC+ kartelis nustebino rinkas pažadu gerokai reikšmingiau padidinti naftos pasiūlą. Tai jau atpigino Brent rūšies naftą iki 63 dolerių už barelį – dar sausį naftos kaina momentais siekė 82 dolerius už barelį, o prieš metus – net 91 dolerį. Paskui naftą pasekė ir kitų energetikos nešėjų kainos.
Europai, kuri importuoja doleriais įkainotą naftą ir jos produktus šiuo aspektu palankus ir dolerio atžvilgiu pastaruoju metu pabrangęs euras. Dėl stipresnės valiutos mūsų regionui pinga importuojamos žaliavos. Energetikos nešėjai – svarbi sąnaudų dedamoji tiek prekių tiek paslaugų pridėtinės vertės grandinėse, tad, jei jų kainos išsilaikys žemesnės, vartotojams palankus poveikis ilgainiui taps reikšmingas.
Aukštesnė paslaugų infliacija Lietuvoje jau yra tapusi chroniška. Paslaugų infliaciją nuolat kursto spartus atlyginimų augimas, nes priešingai nei prekių, paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos yra itin reikšmingos. Nuo metų pradžios mėnesinis minimalus atlyginimas (MMA) išaugo 12 proc., tai reikšmingai veikia maitinimo, apgyvendinimo ir aptarnavimo paslaugų sektorius. Be to, nors MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, jos kilstelėjimas nuvilnija plačiai ir paveikia visą pajamų vertikalę.
Metinės infliacijos dinamikai šiemet įtakos turi ir palanki pernykštė palyginamoji bazė. Dėl itin vangių infliacinių tendencijų pernai, stebėjome ne vieną mėnesinės defliacijos epizodą (toks buvo fiksuotas ir pernai kovo mėnesį), tad atsispyrus nuo žemesnio lygio metinis pokytis susidaro reikšmingas.
Dėl nuo metų pradžios kilstelėtų akcizų ir importuojamų veiksnių, šiemet stebėsime aukštesnę infliaciją, kuri turėtų nusistovėti 3,6-4 proc. koridoriuje.
Indrė Genytė-Pikčienė yra Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė
