Į Lietuvos teisę neperkėlus europinės minimaliojo pelno mokesčio direktyvos, 250 stambių Lietuvos bendrovių už praėjusius metus į valstybės biudžetą nesumokės beveik 40 mln. eurų, skelbia „Verslo žinios“.
Pagal „Pillar Two“ europinę direktyvą, stambios įmonių grupės yra įpareigotos sumokėti efektyvųjį minimalų 15 proc. pelno mokestį, tačiau, jeigu šis siekia 10 proc., bendrovė turėtų „primokėti“ papildinio mokestį, kad būtų pasiektas minimalus tarifas.
Anot portalo, Finansų ministerijos duomenys rodo, kad Lietuvoje veikiančios grupės už 2024 m. iš viso sumokėtų 39,4 mln. eurų papildinio mokesčio.
Tačiau, Vyriausybei neperkėlus šios direktyvos į nacionalinę teisę, Lietuvos įstatymai dabar numato prievolę tokį mokestį tik apskaičiuoti ir deklaruoti, o prievolė jį sumokėti atidėta šešeriems metams.
Tad šios lėšos esą keliauja ne į Lietuvos, o kitų valstybių biudžetus, nes schema sukonstruota taip, kad, jei kuri valstybė visos sistemos neįsiveda, kitos šalys turi teisę už ją surinkti mokestį.
Anot portalo, tarp stambių bendrovių, kurios pelno papildinio mokestį susimokės kitose šalyse, yra „Ignitis grupė“ (1,2 mln. eurų mokės Suomijoje), taip pat chemijos bendrovė „Achema“, agroverslo bendrovė „Akola“ (buvusi „Linas Agro grupė“).
Pareiga deklaruoti ir sumokėti minimalų efektyvųjį 15 proc. pelno mokestį atsiranda įmonių grupėms, kurių metinė apyvarta ne mažiau kaip dvejus iš ketverių finansinių metų viršijo 750 mln. eurų.
