Minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, mokslininkai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) pasiekė istorinį proveržį – nustatė tikslias senojo švyturio geodezines koordinates. Šis atradimas ne tik užbaigė aštuonerius metus trukusias paieškas, bet ir atvėrė naujas galimybes išsaugoti ir pristatyti švyturio paveldą visuomenei.
Istorijos paslaptis – 80 metų laukusi sprendimo
Senasis Nidos švyturys, pastatytas 1874 m., buvo svarbus jūrinio kelio orientyras. Tačiau 1944 m. besitraukdami vokiečių kariuomenės daliniai susprogdino švyturį, o tiksli jo vieta liko nežinoma. Fragmentai buvo rasti Urbo kalno šlaituose, tačiau nei likusios dalys, nei geodezinės koordinatės nebuvo nustatytos.
VILNIUS TECH alumnas Tomas Jačionis inicijavo misiją „Surasti Raudonąjį Kristupą“, kurios metu buvo siekiama atkurti senojo švyturio vietą ir reikšmę. Archeologo Justino Račo tyrimai davė svarbių užuominų, tačiau tikslūs rezultatai pasiekti pasitelkus geodezijos mokslą ir kruopštų istorinių šaltinių tyrimą.
Proveržį pasiekė VILNIUS TECH Geodezijos instituto direktorius prof. dr. Eimuntas Paršeliūnas, kuris pasinaudojo senoviniais dokumentais ir naujausiomis technologijomis. Pavyzdžiui, Vokietijos archyvuose rasti 1874 m. Jūreivių žinynai ir 1927 m. geodeziniai duomenys tapo pamatine atramos taška. Tačiau originalios koordinatės buvo pateiktos tik su 30 metrų tikslumu, todėl reikėjo transformuoti duomenis į šiuolaikinę Lietuvos koordinačių sistemą (LKS94).
Naudodamas transformavimo metodus, prof. dr. E. Paršeliūnas nustatė tikslią senojo švyturio vietą su 1 metro tikslumu. Šios koordinatės ne tik pažymėtos žemėlapiuose, bet ir taps vertingu šaltiniu tolesniems archeologiniams tyrimams.
Naujas žvilgsnis į praeitį
Be koordinatės nustatymo, misijos metu buvo atrasti ir papildomi reikšmingi dokumentai. Pavyzdžiui, 1882 m. Karaliaučiuje sudarytas raštas atskleidė, kad švyturiui priklausė unikalios metalinės kuro talpyklos, atgabentos iš „Hansa“ mašinų gamyklos Rostoke. Iki tol buvo manyta, kad šios talpyklos buvo skirtos dyzeliniam kurui ir atkeliavo iš garlaivio. Šie eksponatai taps pirmaisiais dokumentuotais senojo Nidos švyturio techninės įrangos pavyzdžiais.
Tiksliai nustatytos koordinatės suteikia galimybę vienoje vietoje sutelkti išlikusius senojo švyturio fragmentus ir pritaikyti juos ekspozicijai. Tai reikšmingas indėlis į Lietuvos jūrinio paveldo išsaugojimą ir pristatymą visuomenei.
„Džiaugiamės VILNIUS TECH, šiemet susijungusio su Lietuvos jūreivystės akademija, indėliu į Lietuvos inžinerinio jūrinio paveldo išsaugojimą ir aktyviu dalyvavimu įžiebiant Klaipėdos uosto pietinio molo švyturio atminties spindulį“, – teigė misijos organizatorius Tomas Jačionis.
Baigiant švyturių metus
Šis atradimas simboliškai užbaigia Švyturių metus, švenčiamus Neringoje ir Klaipėdoje. Jis ne tik atgaivino svarbią Nidos istorijos dalį, bet ir atkreipė dėmesį į geodezijos ir istorinių tyrimų svarbą. Tai istorija apie mokslo, technologijų ir aistros derinį, kuri leidžia praeities spinduliams nušviesti dabartį ir ateitį.
