2024 m. gruodžio 14 ir 15 d. Vilniaus senajame teatre įvyks džiazo šokio spektaklio „Lindyhopera“ premjera. Spektaklis, kurį choreografavo Elzė Višnevskytė, jungia gyvą džiazo muziką ir šokį, kurio tikslas – parodyti, kad džiazas yra ne tik istorija, bet ir gyvas, šiuolaikinis meno kūrinys.
„Džiazas nėra praeities reliktas – jis turi savo vietą ir šiandieniniame kontekste“, – sako Višnevskytė. Spektaklio idėja – suteikti lindyhopui naują šiuolaikišką kontekstą, parodyti šį šokį kaip gyvą meno formą, kuri kalba apie dabartį. Ji teigia, kad šokis ir džiazas susijungia ne tik estetiškai, bet ir tematiškai: „Lindyhopas gali tapti „kūriniu“, o opera – šokiu, teatru.“
Improvizacija, esanti „Lindyhoperos“ centre, atspindi laisvę ir ekspresiją, kurios džiazas ir šokis įkūnija. Višnevskytė pabrėžia, kad kiekvienas šokėjas į sceną atsineša savo istoriją: „Autentiškumas yra svarbus „Lindyhoperos“ elementas. Norisi, kad žiūrovas pamatytų įvairų kūną, jo tikrąjį judesį, asmenines istorijas.“
Džiazo ansamblio „The Schwings Band“ muzika, kurią sukūrė kompozitorius Remis Rančys, taip pat atlieka svarbų vaidmenį, nes ji suteikia spektakliui gyvybės ir energijos. „Lindyhopas yra gyvas šokis, o improvizacija energijai suteikia autentikos“, – sako choreografė.
Dirbant su dramos teatro aktoriais, kurie neturi džiazo šokio patirties, Višnevskytė siekia suteikti laisvės judesiuose ir skatinti natūralų kūrybiškumą. „Iš aktorių, neturinčių džiazo šokio patirties, lindyhopas reikalauja daug drąsos ir atsipalaidavimo“, – pabrėžia ji.
„Lindyhopera“ kviečia žiūrovus patirti šokio ir džiazo energiją bei atrasti šią meno formą kaip gyvą ir nuolat besikeičiančią kalbą.
