Aktualijos | Kultūra | 5 min.

M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia švęsti 147-ąjį M. K. Čiurlionio gimtadienį

Alfa.lt
2022 m. rugsėjo 15 d. 12:49
 | Organizatoriai
 | Organizatoriai
M. K. Čiurlionis. | Organizatoriai
Susiję straipsniai

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, rugsėjo 24 d., šeštadienį, kviečiame drauge švęsti 147-ąjį M. K. Čiurlionio gimtadienį.

Šventės dalyvių laukia visą dieną truksianti nemokama programa: originalios teminės ekskursijos, unikalios paskaitos, kūrybinės dirbtuvės. Lankytojams bus pristatytas genetikų Luko Žemaičio, Igno Galmino ir tapytojo Tado Sokolovo pirmasis ateities mokslo ir meno sinergijos kūrinys pasaulyje – paveikslas „Dabartis Naujajam Rytojui – DNR paveikslas Nr. 1“. Paveiksle pavaizduotas vienas talentingiausių Lietuvos kūrėjų M. K. Čiurlionis, atvėręs duris į iliuzijų ir siurrealizmo pasaulį. Kūrinys eksponuojamas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje Valstybės pažinimo centre. Į M. K. Čiurlionio dailės muziejų jis atkeliauja šios šventės proga.

Renginio programa:

10.00–11.00 Teminė ekskursija „Gyvenimo sonata“

Žmogus ateina į žemę su saule. Tad išsaugokim ją ir žvarbiausiomis dienomis, kad galėtume kurti nuostabią saulės sonatą, sonatą gyvenimui. Teminės ekskursijos metu per skambantį pasakojimą ieškosime kiekvieno klausytojo asmeninės šviesos, gyvenimo tiesos ir jos atradimo M. K. Čiurlionio kūryboje.

11.00–12.00 Teminė ekskursija „Besisukančio pasaulio ramybės taške“

Pasak Viktoro Franklio tas, kas skleidžia šviesą, turi ištverti deginimą. M. K. Čiurlionio kūryboje atsiskleidžia tobulybės, o gal amžinybės ilgesys. Skirtinguose paveiksluose užfiksuotos transformacijos, būvių perėjimai iš vienos erdvės ar formos į kitą. Menininkas suvokė, kad vienintelis pastovus dalykas yra nuolatinė kaita, o kad tai suvoktum bei pajaustum, turi giliai atverti širdį, protą ir leisti gyvenimo išminčiai tekėti jais. Šioje ekskursijoje pabandysime kartu paieškoti, kokiose sferose M. K. Čiurlionis vaizdavo nenutrūkstamą pokytį ir kaip tai stengėsi atskleisti jautriuose paveikslų pasauliuose.

12.00–13.00 Paskaita „M. K. Čiurlionio muzikiniai paveikslai: koreliacijos tarp muzikinės formos ir tapatybės“ (paskaita anglų kalba, M. K. Čiurlionio galerijoje, muzikos salėje)

M. K. Čiurlionis buvo puikus dailininkas ir kompozitorius. Dėl savo nepaprasto meninio talento jis vienu metu kūrė ne tik didingus paveikslus ir muzikos kūrinius, bet ir tiesiogiai muzikos paveiktus paveikslus. Šios paskaitos tikslas – rasti konkrečias sąsajas tarp muzikinės sonatos formos ir jo paveikslų, įvardijamų sonatomis, fugomis struktūros. Paskaitą skaitys Graco muzikos universiteto (Austrija) vyresnysis mokslininkas muzikologas dr. Charri Efthimiou, pastaraisiais metais tapęs Čiurlionio rankraščių tyrinėtoju. Dr. Efthimiou yra naujos, kitais metais Lietuvoje pasirodysiančios Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ rankraštinės versijos redaktorius.

13.30–14.30 Paskaita „Dabartis naujam rytojui – DNR paveikslas Nr. 1“

Genetikai Lukas Žemaitis, Ignas Galminas ir tapytojas Tadas Sokolovas pristato pirmąjį tokį ateities mokslo ir meno sinergijos kūrinį pasaulyje – paveikslą „Dabartis Naujajam Rytojui – DNR paveikslas Nr. 1“. Paveiksle – vieno talentingiausių Lietuvos kūrėjų M. K. Čiurlionio, atvėrusio duris į iliuzijų ir simbolizmo pasaulį, portretas. Menas yra universali kalba, tad šiame paveiksle galima įžvelgti daug atpažįstamų, jausmus žadinančių simbolių, atspindinčių šiuolaikinį mūsų pasaulį. Kūrinyje, panaudojus DNR, praeitis perkelta ateities kartoms. Paveikslas turi dvi puses – matomą ir nematomą. Nematoma paveikslo dalis yra dažuose įmaišyta sintetinė DNR. Šioje DNR yra įrašyti 196 žinomiausi M. K. Čiurlionio paveikslai. Tol, kol žmonija gyvuos, DNR informaciją, esančią paveikslo dažuose, bus galima atkoduoti panaudojant sekoskaitos technologijas. (Paskaita vyks M. K. Čiurlionio galerijoje, muzikos salėje)

14.30–15.30 Paskaita „Konstantinas, jo sužadėtinė Sofija ir simbolizmas“

Iškabindamas savo paveikslus pirmosiose lietuvių dailės parodose, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis paskatino savo viengenčius aiškintis, kas yra simbolizmas. Jo sužadėtinė, vėliau žmona Sofija Kymantaitė savo eseistikoje pateikė etaloninių šios srovės pavyzdžių. Ar jos supratimą apie etalonus formavo Konstantinas? Kokie bendri simbolizmo sampratos akiračiai juodu siejo? Knygos apie šių kūrėjų dialogą autorė dr. Nida Gaidauskienė kviečia į intriguojančią kelionę Čiurlionių poros matytų simbolistinių meno darbų galerija. (Paskaita vyks M. K. Čiurlionio galerijoje, muzikos salėje)

16.00–17.00 Teminė ekskursija „Kaip Čiurlionis piešė?“

Šeimoms skirta ekskursija apie tai, kaip menininkas kūrė. Sužinosite, kuri sesė plovė dailininko teptukus, kokius dažus jis naudojo. Susipažinsite su istorijomis, kaip dailininko galvoje gimdavo idėjos nutapyti vieną ar kitą paveikslą. Po ekskursijos turėsite galimybę edukacinėje erdvėje išbandyti pasteles, kuriomis piešė ir Čiurlionis.

Kūrybinės dirbtuvės „Pagauti Čiurlionio debesį” (viso renginio metu)

Kada paskutinį kartą tyrinėjote debesis? „Konstantinas gyveno nuolat gamtos grožyje pasinėręs, kiekviena šakelė buvo jo stebėjimų objektas. Jis gerte gėrė gėlių spalvas, o ką jau sakyti apie debesis... Sykį, atsimenu, sėdėjome ant aukštos kopos netoli Naglio kalno – ypatingai saulės nurausvintas buvo dangus – ir staiga virš mūsų galvų ėmė plaukti tokie keisti debesys – laivai, ir tiek, su išpūstomis burėmis laivai – palšos, išpūstos, nurausvintos burės – slenka... slenka... išdidžiai. – Žiūrėk, tavo paveikslai, – parodžiau aš.“ (iš S. Kymantaitės-Čiurlionienės atsiminimų). Kviečiame kūrybinių dirbtuvių metu sukurti savas istorijas, eksperimentuojant, piešiant ir klijuojant debesų aplikacijas.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

ALFA.TV REKOMENDUOJA
Straipsnio komentarai (0)
Jūsų vardas
Jūsų nuomonė
 .

Kremlius ragina tęsti diplomatines pastangas Irano branduolinės programos klausimu
Pasaulis | 2 min.
Likus kelioms valandoms iki 25-ojo gimtadienio mirė žinoma tinklaraštininkė: tai nutiko išvykoje
Užsienio žvaigždės | 2 min.
Seimui pristatyta pavasario sesijos darbų programai: didžiausias dėmesys krašto apsaugai, mokesčiams
Politika | 2 min.
Startuoja pavasario Seimo sesija: darbų programoje – beveik 400 teisės aktų projektų
Politika | 2 min.
Aistros dėl A. Jagelavičiūtės palikimo: stilistės butas Vilniaus centre motinos dėka gali virsti muziejumi dukros garbei
Lietuvos įžymybės | 6 min.
Žymusis Pompidou muziejus ruošiasi užsidaryti renovacijai
Pasaulis | 2 min.
Paveldotvarkos programai šįmet skirta 6,1 mln. eurų: didžiausias dėmesys – dvarų, sakraliniam, tautinių mažumų paveldui
Kultūra | 2 min.
Naujoji Austrijos koalicija patvirtino, kad jos pozicija palanki ES
Pasaulis | 2 min.
Patvirtinta darbų programa Seimo pavasario sesijai: didžiausias dėmesys – biurokratizmui versle mažinti
papildyta
Politika | 2 min.
Atnaujintas Suomijos muziejus taria „Sudie, Leninai!“
Pasaulis | 2 min.
Miškininkai kviečia visoje Lietuvoje kelti inkilus
Gyvūnai | 2 min.
Išrinkti 2025 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai
Kultūra | 2 min.
2024-aisiais Kretingos muziejus tapo lankomiausiu šalies savivaldybių muziejumi
Kultūra | 2 min.
Keletas konservatorių siūlo į parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti Civilinės sąjungos įstatymą
Politika | 2 min.
Vilniaus rotušėje atidaroma „Motinos ir vaiko sveikatos ir gerovės“ programa
Vilnius | 2 min.
A. Klišonis: būtina didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą bent 500 mln. eurų
Lietuva | 2 min.
Šeduvoje statomas muziejus „Dingęs Štetlas“ atsidarys šių metų rugpjūtį
Lietuva | 2 min.
Vilnius mini 702-ąjį gimtadienį: sostinėje vyko tradicinė vėliavų pakėlimo ceremonija
Vilnius | 2 min.
Minint sostinės gimtadienį apdovanoti dešimt nusipelniusių vilniečių
Vilnius | 2 min.
Pasitinkant sostinės 702-ąjį gimtadienį, Rotušės aikštėje vyks Vilniaus vėliavų pakėlimo ceremonija
Vilnius | 2 min.