Vilniaus paradoksas: kibirėlių ir rūšiavimo namuose daugėja, bet sąskaitos už atliekų tvarkymą vis didesnės PAPILDYTA

Paskutinėmis sausio dienomis vilniečius pasiekusios sąskaitos už atliekų tvarkymą vėl išaugo, nors gyventojai pradėjo patys rūšiuoti maisto atliekas.

Logiška būtų manyti, kad gyventojams prisiimant vis daugiau pareigų tvarkyti komunalines atliekas, paslaugų tiekėjams darbo lieka mažiau. Nepaisant to, paslauga kasmet brangsta. Per dvejus metus šiukšlių išvežimas ir sutvarkymas Vilniuje pabrango daugiau kaip 30 proc.

Vėl pabrango

Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) sostinės gyventojams pateikė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą 2025 m.

2023 m. už 70 kv. metrų ploto butą vilniečiams teko VASA pakloti 53,93 euro metinį mokestį, o šiemet sąskaita išaugo iki 71,2 euro, tai 32,02 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sąskaita išaugo 5,3 proc. Pernai vilniečiai, turintys 70 kv. m butą, už atliekų išvežimą VASA mokėjo 67,62 euro.

Vidutiniame 60 kv. m ploto bute gyvenantys vilniečiai šiemet už atliekų išvežimą turės sumokėti 5 eurais daugiau nei pernai.

VASA rinkliavą prašo susimokėti iš karto iki kovo pabaigos arba dalimis kas ketvirtį galutinę sumą pervedant spalio mėn.

Kam reikalinga VASA?

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis portalui aiškino, kad šiemet rinkliava už atliekų tvarkymą didele dalimi augo ne dėl savivaldybės kaltės, o dėl to, kad valstybė pakeitė skaičiavimo metodiką.

Vis dėlto sostinės politikas pripažįsta, kad paslaugos kaina galėtų būti mažesnė vien dėl to, kad vilniečiai kasmet patys įdeda daug darbo rūšiuodami atliekas, be to, pati paslauga nėra itin kokybiška, o jos sąnaudos galėtų būti mažesnės.

A. Nemunatis mano, kad rinkliavą už atliekų išvežimą galėtų sumažinti pačios VASA panaikinimas, nes ši įstaiga, jo nuomone, nereikalinga. Kaip žinoma, atliekų surinkimą Vilniuje vykdo privačios bendrovės, laimėjusios viešuosius konkursus.

„VASA yra agentūra, tarpininkas, kuri teoriškai prižiūri, kaip veikia realūs šiukšlių išvežiotojai. Jeigu tai vyktų, gal ir nesiskųstume. Bet jau turime ne vieną savivaldybės kontrolieriaus išvadą, atlikus auditus, kad realios priežiūros ši agentūra nevykdo. Ne politikai, ne opozicija, o pats savivaldybės kontrolierius teigia, kad agentūra negali pateikti tikslių duomenų apie išvežtą atliekų kiekį.

Mes mokame pagal deklaruojamą kiekį. Bet tiek buvęs VASA laikinas vadovas, tiek savivaldybės kontrolierius pripažino, kad realiai reaguojama tik į gyventojų skundus. Pavyzdžiui, jeigu gyventojai pasiskundžia, kad, jų nuomone, tonos atliekų niekas neišvežė, gal pusę tonos daugiausia, tik tada VASA reaguoja, tik tada taiso sąskaitas. Visais kitai atvejais ji pasitiki vežėjais, neįdiegia reikalingos aparatūros, kuri matuotų atliekų svorį. Tokia popierinė organizacija, kuriai išlaikyti šiemet skyrėme 4 ar 5 mln. eurų“, – pabrėžė A. Nemunaitis.

Trūksta logikos

Vilniaus gyventojai taip pat kasmet įdeda vis daugiau asmeninio darbo rūšiuodami atliekas. Jų namuose dabar yra mažiausiai trys kibirėliai, skirti maisto, plastiko ir kitoms atliekoms. Būtų logiška manyti, kad šis triūsas atitinkamai sumažina atliekų tvarkytojų darbo sąnaudas, kai jiems patiems reikėjo atskirti vienas atliekas nuo kitų.

„Labai gera pastaba. Jeigu jau turime keturis, penkis, aštuonis kibirėlius, rūšiuojame, dalį darbo padarome. Logika sako, kad turėtų rinkliava mažėti, o sąskaitos auga. Šitie argumentai buvo išsakyti ne kartą tiek komitetuose, tiek tarybos posėdžiuose“, – sakė A. Nemunaitis.

Politikas stebėjosi, kokius išsako rinkliavos didinimo šalininkai. Esą sostinėje daugėja vartotojų, ypač baltarusių ir ukrainiečių, kurių kultūra skiriasi nuo mūsų, kurie nelinkę taip intensyviai rūšiuoti kaip mes. „Netgi buvo pasakyta, kad jie viską sugadina, cituoju Vilniaus atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglę Bernotavičienę. Visi šie dalykai susiveda į tai, kad jiems atrodo, kad tai (sąskaitų didėjimas – red.) yra normalu“, – sakė A. Nemunaitis.

„Man absoliučiai logiška išvada, kad vežėjams darbo mažėja, kai daugiau pastangų rūšiuodami įdeda gyventojai. Anksčiau jie sakydavo, kad maisto atliekos realiai sugadina plastmasę ar kitas atliekas, kurias būtų galima perdirbti. Betgi dabar maisto atliekoms naudojame oranžinius maišelius. Kita vertus, kad iki šiol neįdarbinti maisto atliekų konteineriai. Visi apie juos pamiršo“, – sakė A. Nemunaitis.

Politikas pastebėjo, kad dabar surūšiuotos maisto atliekos keliauja pas interesantus, kurie naudoja jas gaminti biometaną. „Tai mes jiems už tai riebiai primokame. Mes rūšiuojame ir kažkam primokame, kad jie iš mūsų pristatytos žaliavos gamintų produktus ir gautų pelną. Plačiąja prasme matau, kad mes kažkam darome paslaugą – vilniečiai kažkam padeda daryti biznį. Man logika sufleruoja, kad jie vilniečių išrūšiuotą maisto žaliavą turėtų gauti už simbolinį mokestį arba net primokėti mums. Man šioje vietoje nepanašu į paprastą verslo logiką“, – svarstė A. Nemunaitis.

Kiek sumokame verslui?

Vilniaus miesto savivaldybė aiškina, kad tvarkant maisto atliekas taikomas reikalavimas pirmenybę skirti kompostavimui arba biokuro gamybai ir likutinio substrato kompostavimui.

„Su UAB „Energesman“ atliekamu atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos yra dengiamos UAB „VAATC“ atsiskaitymais už suteiktas paslaugas bei pajamomis, kurias „Energesman“ gauna realizuodama apdorotų atliekų produktus“, – anksčiau teigė savivaldybės atstovas G. Grubinskas.

Pasak jo, kitų šalių pavyzdžiai rodo, jog maisto atliekų tvarkymo kaštai ženkliai viršija už apdorotų atliekų produktus gaunamas pajamas, todėl esamas sutartinis reguliavimas skatina „Energesman“ kuo efektyviau panaudoti įrenginius.

„Tai taip pat užtikrina, kad įrenginiuose bus išrūšiuojamas didesnis atliekų kiekis, o į sąvartynus pateks mažiau atliekų“, – teigė G. Grubinskas.

Pernai, kaip numatyta sutartyje, UAB „VAATC“ atsiskaitė su „Energesman“ pagal pastovaus dydžio įkainį – 37,74 euro už 1 toną.

„VAATC“ 2003 m. įsteigė aštuonios Vilniaus apskrities savivaldybės (Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono).

Įmonė įsteigta siekiant sukurti ir įdiegti Vilniaus apskrityje regioninę atliekų tvarkymo sistemą bei užtikrinti, kad ši sistema veiktų nuolat, ja galėtų naudotis akcininkų administruojamų teritorijų gyventojai tenkinant viešuosius interesus atliekų tvarkymo srityje.

Susimokėjo už maišelius

Pernai vilniečiams atliekų išvežimas brango daugiausia dėl to, kad jie buvo verčiami susimokėti už maisto atliekoms skirtus maišelius, nors savivaldybė viešai aiškino, kad maišeliai gyventojams dalijami „nemokamai“.

Panašią apgaulės metodiką miesto valdžia naudoja ir šiemet. „Įsigaliojus naujai maisto atliekų rūšiavimo tvarkai, vilniečiai per truputį daugiau nei metus oranžiniais maišeliais surinko jau daugiau nei 2,8 tūkst. tonų maisto atliekų. Raginant sostinės gyventojus nesustoti, oranžinių maišelių ritinėliai ir toliau bus dalijami nemokamai“, – praėjusią savaitę pranešime teigė Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyrius.

Alfa.lt rašė, kad nemokamų pietų nebūna – už dyką maisto atliekų kibirėlius ir maišelius pasiėmę Vilniaus gyventojai pernai kovo mėn. gavo gerokai didesnes Vilniaus savivaldybės įmonės VASA sąskaitas. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo ketvirtadaliu didesnė nei prieš metus.

VASA klientams išsiųstose sąskaitose nurodė, kad 2024 m. renkama metinė rinkliava už 60 kv. m ploto butą yra 57,6 euro. Tai 25,33 proc. daugiau nei 2023 m., kai ši rinkliava buvo 45,96 euro.

Alfa.lt atsiųstame komentare savivaldybė teigė, kad bendra viešųjų pirkimų įsigyti vienkartinius maišelius ir kibirėlius maisto atliekoms bei pasirašytų sutarčių vertė buvo 1 mln. 135, 5 tūkst. eurų.

Miesto valdžia pripažino, kad atliekų surinkimas sostinės gyventojams brango būtent dėl šių išlaidų perkėlimo į paslaugos kainą.

„Išlaidos už oranžinių maišelių įsigijimą yra įskaičiuotos į atliekų tvarkymo sąnaudas. Kibirėlių (talpyklų) įsigijimo išlaidos didžiąja dalimi (85 proc. sumos) yra dengiamos valstybės lėšomis pagal skirtą dotaciją, likusi suma finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas G. Grubinskas.

Rūšiavimo įrangos, pasak jo, įsigyta tiek, kad kiekvienam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiam namų ūkiui tektų po vieną kibirėlį ir po 4 maišelių ritinėlius.

Iš viso viešaisiais pirkimais įsigyta 281 tūkst. kibirėlių ir 1 mln. maišelių ritinėlių.

„Iš maisto atliekoms rūšiuoti skirtų priemonių įsigijimo metu patirtų išlaidų į gyventojų mokamą rinkliavą už atliekų išvežimą ir tvarkymą yra įtrauktos tik išlaidos už maišelių įsigijimą“, – tvirtino G. Grubinskas.

Vilniaus miesto savivaldybės komentaras

– Kodėl vilniečiams brangsta paslauga už atliekų tvarkymą – šiemet metinė sąskaita yra 8, 45 proc. didesnė nei pernai ir daugiau kaip 30 proc. didesnė nei 2023 m.?

– 2024 m. rinkliavos dydžio augimą, palyginti su 2023 m., pirmiausia lėmė mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) kaina ir į MBA įrenginius patekusių antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų sąnaudos. Atliekų tvarkymo MBA įrenginiais kaina ir į MBA įrenginius patekusių antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų sąnaudos augo dėl mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis mokestinės bazės dydžio įstatyminio pokyčio, kuris 2023 m. sausio 1 d. iki 50 eurų už toną. Be to, šis mokestis yra indeksuojamas vertinant infliaciją. Įtakos turėjo ir didelių gabaritų atliekų (DGA) aikštelių eksploatavimo sąnaudos, jose išaugęs surenkamų atliekų kiekis, atliekų tvarkymo/utilizavimo sąnaudų didėjimas, DGA aikštelių plėtra. DGA aikštelėse tvarkomų atliekų kainai įtakos turėjo ir mokesčio už atliekų šalinimą sąvartyne ženklus augimas.

2025 m. rinkliavos augimą, palyginti su 2024 m., lėmė regioninės kainos nustatymas. 2025 m. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatyta (reguliuojama) kaina yra ženkliai didesnė nei ankstesniais laikotarpiais patirtos UAB VAATC sąnaudos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į UAB VAATC Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai mokamą VERT administravimo/audito mokestį, kuris per metus sudaro apie 200 tūkst. Eur. Šis mokestis pagal regioninės kainos apskaičiavimo metodiką yra įtraukiamas į regioninę kainą. 2025 m. sąnaudas lemia ir nauji pirkimai atliekų surinkimo ir vežimo paslaugoms, taip pat bešeimininkių konteinerių perėmimas savivaldybės nuosavybėn ir šių konteinerių eksploataciniai bei infrastruktūros priežiūros kaštai.

– Ar per dvejus metus kažkiek ryškiau pagerėjo vilniečiams teikiamos atliekų tvarkymo paslaugos kokybė?

– Atliekų turėtojų aptarnavimo procesų tobulinimas leido pasiekti geresnių rezultatų. Tai patvirtina ir 2024 m. pabaigoje VASA užsakymu atliktas gyventojų pasitenkinimo tyrimas. Gyventojai teigiamai vertina pokyčius tiek aptarnavimo kokybėje, tiek vežėjų teikiamų paslaugų srityje.

2023 m. pabaigoje pasirašytos naujos pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bei vežimo sutartys Vilniaus mieste. Jų pagrindu visiems individualių valdų gyventojams išdalinti rūšiavimo konteineriai, sudarant galimybę rūšiuoti atliekas. Tais pačiais metais visame mieste papildomai pastatyta 250 tekstilės atliekų konteinerių, o tai leidžia gyventojams dar patogiau rūšiuoti tekstilės atliekas.

Be kita ko plečiamas ir požeminių atliekų surinkimo aikštelių tinklas, mažėja antžeminių konteinerių skaičius. Tai prisideda prie efektyvesnio atliekų tvarkymo, mažina vizualinę ir kvapų taršą.