Iki šiol mažokai tyrinėtas Panevėžio centras vieną po kitos atskleidžia savo istorines paslaptis archeologams. Šįkart jie atkasė XVIII a. siekiantį tikro miestiečio kiemą, kuriame rado ir pirmąją Panevėžio pašto plombą iš švino.
Atnaujinant Laisvės aikštę ir jos prieigas, darbo turi ne tik statybininkai, bet ir archeologai.
Nuardžius naujausią asfalto dangą Respublikos gatvėje, netoli sankryžos su Vasario 16-osios gatve, ir pradėjus ruošti šią vietą rekonstrukcijai, atsivėrė senovinis grindinys bei dalis namo pamatų.
„Vykdydami suplanuotus darbus atkasėme XIX a. gatvės grindinį, po juo horizontaliai ėjo dar vienas XVIII a. grindinys, tikėtina, privataus namo kiemo ir jo pastatų pamatai. Galima teigti, kad šioje vietoje jau tada buvo ne šiaip koks dumblinas patvorys, o tikro miesto elementas.
Po šimtmečio kvartalas suformuotas kitaip ir čia nutiestas gatvės grindinys“, – sako radinį tyrinėjantis archeologas, muziejininkas Dovilas Petrulis.
Archeologinių kasinėjimų vietoje taip pat aptikta XVIII a. žvaigždės formos segė, keramikos šukių.
Nuo XIX a. žemėje pasiliko koklių fragmentai, keramikos duženų, kelios monetos (kapeikos) ir pašto plomba. Su carinės Rusijos įspaudu rastas švininis radinys gali būti pirma tokia Panevėžio pašto priemonė.
Visi atkasti Panevėžio praeitį menantys daiktai apsinešę purvu ir laukia restauravimo. O kol kas kasinėjimo darbus pristabdė prasidėjęs lietus.
„Gal netrukus turėsime ir daugiau žinių, bet dabar oras netinkamas kasinėjimams“, – teigė D. Petrulis.
Tyrinės toliau
Iš Respublikos gatvės archeologai vėl žada persikelti į Laisvės aikštę, kur vasaros pradžioje priešais miesto savivaldybės centrinį įėjimą 1,05 m gylyje atkastas grindinys, taip pat siekiantis XVIII a.
Jis buvo išklotas netaisyklingos formos lauko akmenimis, surištais smulkiais mažais akmenukais.
Grindinio plyšiuose dūlėjo XVII–XVIII a. siekiančių keramikos dirbinių šukės bei 1730 m. carinė moneta – viena poluška, smulkus to meto pinigas.
Ši miesto dalis nuo seno buvo didžiausia traukos vieta Panevėžyje. Ilgą laiką ji laikyta Panevėžio ekonominiu centru: čia šurmuliuodavo turgūs, į kuriuos suvažiuodavo ūkininkai iš visos apskrities, aplink stovėjo smuklės.
Miestas su savo tuomete infrastruktūra ėjo ir per dabartinę Vasario 16-osios gatvę, kur galėjo būti netgi evangelikų liuteronų kapinės.
Birželį archeologai čia atkasė du suardytus kapus. Spėjama, kad jie gali siekti dar XVII a.
„Atlikti žvalgomieji darbai, įvertinti kultūriniai sluoksniai ir toliau imsimės darbų. Kol kas mane iš tiesų stebina aptinkami radiniai miesto centre“, – sakė D. Petrulis.
