Neseniai paaiškėjo, kad nemažai Lietuvos valstybinių įstaigų duomenys yra patekę į vadinamąjį juodąjį internetą. O kokioje situacijoje atsidūrę Lietuvos verslininkai ir bendrovės? Jau šį rudenį įsigalioja nauja ES kibernetinio saugumo direktyva, kurios turės laikytis tūkstančiai įvairiausių įmonių. Kokia situacija Lietuvoje ir kas keisis, aiškina KAM viceministrė Greta Monika Tučkutė ir kibernetinio saugumo specialistė Edita Pulkauninkė.
G. M. Tučkutė sako mananti, kad kibernetinis saugumas šiandien aktualus ne tik verslui, bet ir kiekvienam iš mūsų. „Kiekvienas iš mūsų naudojamės programėlėmis, mokame už banko paslaugas, mokame už savo komunalinius. Kiekvieną dieną mūsų gyvenimas yra sujungtas kažkokiu kibernetiniu būdu“, – sako krašto apsaugos viceministrė.
Anot politikės, dėl to ES ir priėmė direktyvą, kuri kibernetinį saugumą turėtų sustiprinti dar labiau.
E. Pulkauninkė sako, kad nesirūpinimas savo kibernetiniu saugumu gali turėti įvairių pasekmių, tarp kurių – duomenų nutekėjimas, svarbios informacijos užkodavimas. „Tų atakų yra įvairių, jų kasdien daugėja ir sudėtingėja“, – perspėja kibernetinio saugumo specialistė.
Visą pokalbį su G. M. Tučkute ir E. Pulkauninke žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.
