Šį savaitgalį Lietuvos ir lietuvių (kaip ir kaimynų) laukia reiškinys, kuris, kaip dukart per metus perspėja medikai, gali išvesti organizmą iš rikiuotės keletui savaičių, mažina darbingumą ir gadina nuotaiką – laiko persukimas. Kaip jis išties veikia organizmą ir kada šis laiko sukiojimas gali baigtis apskritai?
Daktarė, Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros docentė Vaida Taminskienė atskleidė, kad tyrimų dėl laiko sukiojimo poveikio atlikta tikrai nemažai, kadangi laiką sukioja ne tik lietuviai, bet ir kitos valstybės. O tyrimų rezultatai byloja, kad nieko gero laiko sukiojimas neduoda.
„Tas laiko sukiojimas tikrai neprideda mums sveikatos, turi neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Ir ypač mes galime tą stebėti pavasarį, kai mes prarandame valandą miego“, – sako V. Taminskienė.
Anot daktarės, sutrikęs paros ritmas per kelias savaites dažniausiai atsikuria, tačiau tai nėra vienintelis neigiamas laiko sukiojimo padarinys – persukus valandą pirmyn ar atgal, daugėja hospitalizacijų, ypač dėl širdies, kraujagyslių ligų, gali paūmėti įvairios psichikos ligos.
Ilgametis Seimo narys Arminas Lydeka, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, dar 2016 m. rašė, kad laiko sukiojimas yra beprasmis ir nenaudingas. Dabar politikas neslepia, kad diskusijos dėl laiko sukiojimo stabdymo yra užsitęsusios per ilgai.
„Aš neslėpsiu, aš taip pat esu šalininkas, kad reikia šitą reikalą sustabdyti ir kad tai kenkia ir man, ir visiems piliečiams tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. O tai, kad per ilgai diskutuojama ir sprendimo kaip nėra, taip nėra, atsiranda toks beviltiškumo jausmas“, – sako Seimo narys ir primena, kad Lietuva ES buvo viena iš pirmųjų, pradėjusių diskusijas dėl laiko sukiojimo.
Visą pokalbį su D. Taminskiene ir A. Lydeka žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.
