Alfa taškas. Užsienio reikalų ministras K. Budrys įvardijo, ko iš Amerikos nori Putinas

Pastarosiomis savaitėmis situacija Europoje – kaip niekad įtempta; JAV nusigręžimo nuo Europos tikimybė kabo lyg šešėlis, o diktatūrinis Rusijos režimas einant ketvirtiems karo metams, nors tikėtasi, kad bus nusilpęs ir palūžęs, atvirkščiai, laikosi ir diktuoja savo užgaidas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Vladimiras Putinas šiuo metu turi vieną norą, kurį galėtų išpildyti naujoji JAV valdžia.

Tarp JAV ir Rusijos vykstančios derybos dėl taikos, kuriose Ukraina, rodos, yra nustumta į antrą planą, ne vienam Lietuvoje ir visoje Europoje kyla klausimų, kiek draugiška Donaldo Trumpo administracija yra Kremliaus atžvilgiu ir kiek priešiškumo ji turi Europai ir tai pačiai Ukrainai. Kitas klausimas, ar Ukraina nebus užlaužtomis rankomis verčiama kapituliuoti, apsimetant, kad pasiekta taika.

Pasak K. Budrio, akivaizdu, kad Rusija vis dar siekia Ukrainos kontrolės. „Jeigu to neišeina pasiekti politiškai, karine prasme, nori išstumti lauk amerikiečius iš Europos ir daro tai, ką nusprendė daryti, nes mato, kad nauda yra didesnė už kaštus. Ukrainos interesai yra visiškai tam priešingi – išlikti, visų pirma išlikti kaip valstybei, išlaikyti savo teritoriją ir turėti galimybes spręsti, kokia valstybe nori būti“, – sako užsienio reikalų ministras.

Anot K. Budrio, lyginant su Kremliumi, priešingi yra ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos interesai. „Lygiai taip pat, kaip ir mūsų pozicijos visiškai priešingos tam, ko nori Putinas – kad NATO trauktųsi lauk ir kad amerikiečių neliktų“, – tikina politikas.

Paradoksalu, tačiau net ir JAV, kurios valdžia šiuo metu, rodos, vis labiau pataikauja Kremliaus nykštukui, turi interesus, kurie visiškai priešingi Rusijos interesams. „Putinas nori mažiau Amerikos Europoje“, – dabartinę Kremliaus diktatoriaus siekiamybę įvardija K. Budrys.

Visą pokalbį su K. Budriu žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.