Lietuva mini 107-ąsias valstybės atkūrimo metines. Kaip buvo pasirašytas tai skelbiantis aktas? Kodėl tarp signatarų nebuvo moterų? Ir kodėl apie šį įvykį ne iškart sužinojo ne tik išeivijos atstovai, bet ir gyvenantys Lietuvoje?
Vytauto Didžiojo universiteto istorikas Juozas Skirius sako, kad iki šiol aiškios ne visos detalės ir aplinkybės apie tai, kaip 1918 metais buvo atkurta Lietuvos valstybė. „Būtų dar labai gražu pasižiūrėti į Vokietijos archyvus, kaip vokiečių valdžia žiūrėjo šiuo klausimu, kokie buvo santykiai su signatarais mūsų ir įvairiom Vokietijos partijom tuo metu Reichstage. <...> Be abejo, istorikai, tyrinėdami archyvus, vis kažką užtinka, faktelį kokį“, – sako istorikas.
J. Skirius pripažįsta, kad ir pačiam dar daug neaiškumu šia tema. Bene didžiausias iš jų – kur yra originalus Vasario 16-osios aktas.
Signatarų namų vadovė Dalia Strimaitytė sako, kad originalą Signatarų namuose turėti būtų labai malonu, tačiau daug svarbiau – ne pats aktas, o jo reikšmė Lietuvai.
Visą pokalbį su J. Skiriumi ir D. Strimaityte žiūrėkite laidoje „Alfa taškas“.
