Šiomis dienomis kilo du skandalai, susiję su kariuomenės vadu generolu Valdemaru Rupšiu. Vienas kilo paaiškėjus, kad jis už valstybės skiriamus butpinigius nuomojosi butą iš savo sūnaus, kitas – dėl generolo chamiško bendravimo su žurnalistu, klausinėjusiu jo apie buto nuomą.
Tačiau po to išaiškėjo dar vienas dalykas, kurį V. Rupšys iki šiol bandė nuslėpti nuo visuomenės.
Visuose viešai prieinamuose šaltiniuose esančiuose V. Rupšio gyvenimo aprašymuose lietuvių ir anglų kalbomis neminima tai, kad, 1985 m. baigęs vidurinę mokyklą, jis įstojo į Rusijoje esančią aukštąją karo mokyklą ir studijavo ten keletą metų.
Informaciją apie tai pavyksta rasti tik rusiškoje Vikipedijoje, o lietuviškuose šaltiniuose – tyla. O pas rusus rašoma, kad 1985 m. V. Rupšys įstojo į Novočerkasko aukštąją karo mokyklą, 1989 m., prieš pat studijų pabaigą, jis nutraukė apmokymą ir išvyko į Lietuvą.
Pastaroji karo mokykla – ne šiaip eilinių karininkų rengimo štabas. Šioje aukštojoje mokykloje buvo rengiami radijo ryšio, ryšių tinklų, telekomunikacinių sistemų karininkai. Pasak ekspertų, daugiau nei pusė absolventų būdavo paimami į tarnybą KGB – dirbdavo su slapto, itin apsaugoto ryšio sistemomis.
2019 m. prisistatydamas Seime kaip kandidatas į kariuomenės vado postą V. Rupšys taip pat nutylėjo studijas Novočerkaske. Tuo metu Seimo nariu buvęs Arvydas Anušauskas klausė, ką V. Rupšys veikė iki 1990 m. Kandidatas į kariuomenės vadus teigė 1985 m. baigęs Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto vidurinę mokyklą, tarnavo sovietinėje kariuomenėje, iš kurios grįžo turėdamas viršilos laipsnį. Vėliau dirbo Mažeikių naftos perdirbimo įmonėje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pradėjo tarnybą krašto apsaugos sistemoje.
Dabar, kilus skandalui, apie Novočerkaską bene pirmas užsiminė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas profesorius Dainius Žalimas. Savo nuomonę apie V. Rupšio skandalą jis išdėstė feisbuke: „[…] Apskritai istorija labai panaši į sukčiavimą čekiukais, o bendravimo su žurnalistais kultūra yra kone zonos lygio. Vis dėlto Novočerkasko karo mokykla permušė NATO koledžų išsilavinimą.“
Apie nutylėtas V. Rupšio studijas okupantų karo mokykloje socialiniuose tinkluose šiomis dienomis pasisakė ir Laisvės gynėjai (šis statusas suteikiamas Lietuvos piliečiams, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d., tai yra nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki pučo Maskvoje, Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę jos valstybingumui bei vientisumu): „Laisvės gynėjams įdomu, dėl kokios priežasties kariuomenės vadas nedeklaravo mokslų Novočerkasko karo mokykloje.“
Alfa.lt apie studijas Rusijoje pasiteiravo generolo. Atsakymus į klausimus atsiuntė kariuomenės vado atstovė spaudai majorė Rūta Montvilė.
Klausimas: „Kodėl baigęs vidurinę mokyklą nusprendėte stoti būtent į Novočerkasko aukštąją karo mokyklą?“
Atsakymas: „Tuo metu Lietuvoje karinių mokyklų nebuvo. Tai buvo galimybė tapti karininku. Šią mokyklą kariuomenės vadas savo noru paliko ir jos nebaigė.“
Klausimas: „Kodėl 2019 m. Seime prisistatydamas kaip kandidatas į LK vado postą ir atsakydamas į klausimą, ką veikėte iki 1990-ųjų, nutylėjote studijas Novočerkaske?“
Atsakymas: „Prisistatydamas Seime, Kariuomenės vadas informavo apie tarnybą Sovietų kariuomenėje.“
Klausimas: „Kodėl nė viename Jūsų gyvenimo aprašyme (išskyrus rusišką Vikipediją) neminimos studijos Novočerkasko aukštojoje karo mokykloje?“
Atsakymas: „Šis faktas žinomas visoms suinteresuotoms institucijoms.“
