Daugiau nei pusė jaunosios kartos atstovų nepageidauja tapti vidurinės grandies vadovais ir prioritetą teikia ramesniam asmeniniam gyvenimui, rodo Personalo atrankos bendrovės duomenys. Specialistų teigimu, toks jaunų darbuotojų mąstymas darbo rinkoje kuria dar nematytą „nevadovystės“ fenomeną.
Personalo atrankos bendrovė nustatė, kad net 52 proc. jaunųjų specialistų nepageidauja tapti vidurinės grandies vadovais ir prioritetą teikia ramesniam asmeniniam gyvenimui, o du trečdaliai daug mieliau rinktųsi individualų tobulėjimo kelią vietoje vadovavimo kitiems.
Bendrovės teigimu, jaunosios kartos atstovai mano, kad vidurinės grandies vadovo pareigos kelia pernelyg daug streso, kuris tiesiogiai neatsispindi gaunamame atlygyje. Dalį taip pat neramina baimė, jog ši pozicija apribos jų sprendimo priėmimo galimybes bei sutrikdys jų darbo ir laisvalaikio pusiausvyrą.
Vos septintadalis Z kartos atstovų mano, jog įprasta hierarchinė struktūra vis dar atitinka šiandienos darbo aplinkos poreikius. Tuo metu net 30 proc. jų pirmenybę teiktų komandinio darbo principais grįstai organizacinei struktūrai, rodo bendrovės duomenys.
Kaip teigia panašias tendencijas Lietuvoje įžvelgiantys „Telia“ atstovai, tokie jaunosios kartos ypatumai ne tik transformuos tradicinę organizacijų hierarchiją, bet ir permąstys pačią vadovo sampratą.
„Pastaraisiais metais samdydami naujus darbuotojus stebime požiūrio į karjerą lūžį. Z kartos specialistai siekia visuomenei naudingo darbo, asmeninio tobulėjimo ir galimybės dirbti autonomiškai, o ne vadovauti kitiems ar kopti karjeros laiptais. Ši tendencija greičiausiai atspindi gilesnį vertybių pokytį, kur karjeros sėkmė matuojama ne užimamomis pareigomis, o asmeniniu pasitenkinimo ir prasmės pojūčiu,“ – sako „Telia“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruota 18,3 tūkst. bedarbio statusą turinčių 16–24 m. jaunuolių. Tai 800 (4,3 proc.) daugiau nei prieš mėnesį.
Tuo metu kas antras jaunas darbo ieškantis asmuo (apie 53 proc.) – neturi profesinio pasirengimo, nes neįgiję ar dar neįgiję aukštojo arba profesinio išsilavinimo.
Šiuo metu iš Užimtumo tarnyboje registruotų 16–24 m. asmenų, daugiausia (47,8 proc.) yra įgiję Vidurinį bendrą išsilavinimą ir Vidurinį su profesine kvalifikacija – 19,8 proc.
Aukštąjį koleginį ir universitetinį išsilavinimą atitinkamai turi 5,5 ir 5,3 proc. šiuo metu bedarbio statusą turinčių jaunuolių.
Profesijos, kurių dažniausiai ieško jaunos kartos atstovai yra pagalbinis įvairių darbų darbininkas, padavėjas, pardavėjas, pagalbinis apdirbimo pramonės darbininkas, administratorius, pardavėjas konsultantas, kiti pagalbiniai įvairių darbų darbininkai, pakuotojas (rankomis), sandėlininkas, krovikas.
