Dėl lietuviškai nekalbančių pavežėjų – nuostoliai ir ginčai: siūlo mokytis iš Latvijos

Pastaraisiais metais vis dažniau verda diskusijos dėl lietuviškai nekalbančių pavežėjų. Vienus jie siutina, kitiems problemų nesukelia. Seimas ieško būdų, kaip spręsti šią problemą, ir svarsto įpareigoti pavežėjus kalbėti lietuviškai.

Parlamentas įstatymo projektą, pagal kurį nuo 2026 m. tiesiogines paslaugas teikiantys užsieniečiai turėtų mokėti lietuvių kalbą, svarstys rudenį.

Tiesa, tokia idėja gimė ne vakar – panašias pataisas Seime buvo bandoma inicijuoti ir prieš keletą metų, bet viskas baigėsi niekuo. Ar problema iš tiesų egzistuoja, nesutaria ir Alfa.lt kalbinti ekspertai.

Kviečia sekti Latvijos pavyzdžiu

Lietuvos pavežėjų profesinė sąjunga tokioms įstatymo pataisoms pritaria. „Ekonomiškai labiausiai vertinami asmenys, kurių pritraukimu yra suinteresuota mūsų valstybė, dažniausiai patys mokosi ir kasdien bendraudami lietuviškai lengvai įgauna pagrindines lietuvių kalbos žinias.

Mūsų nuomone, net ir neteisėtai į Lietuvą vykstantys dirbti pavežėjais galėtų nesunkiai įgauti bazinių lietuvių kalbos žinių ir įgūdžių. Juk tą patį daro kiekvienas emigrantas, ketinantis dirbti svečioje šalyje“, – savo poziciją dėstė sąjungos vadovas Edvinas Naraškevičius.

Vyras skatina pasižiūrėti į Latvijos pavyzdį, kuri, anot jo, yra gerai apsibrėžusi klausimą dėl valstybinės kalbos naudojimo pavėžėjimo paslaugai teikti.

„Esame bendravę su Latvijos Respublikos savivaldybėmis dėl galimybės mūsų pavežėjams teikti paslaugas Latvijoje. Pirmasis jų klausimas visada būdavo toks: ar mokate valstybinę kalbą? Jei ne – apie paslaugas Latvijoje pamirškite.

Tokia pati tvarka galioja ir Prancūzijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, ir apskritai daugumoje šalių. Nesuprantama, kaip mes, lietuviai, to nesugebame susitvarkyti?“ – svarstė pašnekovas.

Skundų sulaukiama mažai

Nors tarptautinės pavėžėjimo ir restoranų maisto pristatymo į namus paslaugų platformos „Bolt“ atstovai nepateikė konkretaus atsakymo, ar pritartų įstatymo pataisoms, iš komentaro, pateikto Alfa.lt, galima spręsti, kad įmonė tokios idėjos nebūtų linkusi palaikyti.

Visų pirma – skundų iš klientų dėl nesusikalbėjimo su pavežėjais įmonė sulaukia labai mažai. Tuo labiau „Bolt“ pavėžėjimo paslaugų vadovas Lietuvoje Laimonas Jakštys tikina, kad tokių pastaruoju metu mažėja. Na, o ir sulaukusi skundų, į juos įmonė iškart teigia reaguojanti.

Dviejų skundų per 2023–2024 m. yra sulaukusi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

„Vienu atveju vartotojai nurodė, jog vairuotojas nuvežė netinkamu maršrutu ir dėl tos priežasties vartotojai nespėjo į autobusą, vykstantį į Lvivą. Buvo patirtas 120 eurų nuostolis, tačiau skundas išspręstas taikiai.

Kitu atveju vartotojas negalėjo susikalbėti su vairuotoju, nes vairuotojas nekalbėjo lietuvių kalba. Kadangi skundo vertė neviršijo 20 eurų, skundas nenagrinėtas“, – portalui situaciją komentavo VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus Vyresnioji patarėja Milda Deimantė.

Tuo tarpu Lietuvos pavežėjų profesinės sąjungos vadovo Edvino Naraškevičiaus teigimu, bent jau vilniečiai skundžiasi dažnai: „Tai dažna pavežėjo pokalbių su klientais tema. Kadangi mūsų profsąjungos nariai yra lietuviai, jiems dažnai šia tema yra ir buvo skundžiamasi.“

Anot jo, dažniausiai dėl nesusikalbėjimo kilusiomis neigiamomis patirtimis dalijasi rusiškai nekalbantys klientai.

Kita priežastis, kodėl „Bolt“ atstovai nebūtų linkę pritarti įstatymo pataisoms – dauguma pavėžėjimo veiklą įmonėje vykdančių vairuotojų yra Lietuvos piliečiai. „Bolt“ duomenimis, šiuo metu tokių yra apie 80 proc. Likę 20 proc. yra užsienio šalių piliečiai, iš kurių pusė – ukrainiečiai.

Vis dėlto Lietuvos pavežėjų profesinė sąjunga turi kitokius duomenis. Tiesa, šie nėra oficialūs.

„Neoficialiomis mūsų žiniomis, dauguma pavežėjais dirbančių užsieniečių yra atvykę iš trečiųjų (ne ES) šalių ir yra gavę laikinus leidimus čia dirbti ir gyventi kaip statybininkai, o ne pavežėjai.

Tad, bent mūsų neoficialiomis žiniomis ir nuomone, pavežėjais dirbantys užsieniečiai čia atvyksta su vieninteliu tikslu – dirbti pavežėju, ką mes laikome migracijos įstatymų tiesioginiu pažeidimu“, – portalui aiškino E. Naraškevičius.

Problema neegzistuoja?

Be to, pasak L. Jakščio, tik labai maža dalis kelionių yra tokios, kurių metu keleiviui ir vairuotojui reikėtų bendrauti žodžiu: „Kelionės pradžios taškas, maršrutas, tikslas – viskas pažymima ir matoma programėlėje. Prireikus kelionės metu pakeisti jos tikslą, tai taip pat galima daryti per programėlę, nurodant kitą adresą“.

Jeigu prireikia apie ką nors informuoti vairuotoją ar keleivį, tai, anot „Bolt“ pavėžėjimo paslaugų vadovo Lietuvoje, galima sėkmingai padaryti „Bolt“ programėlėje. Joje tekstas į vartotojo pasirinktą kalbą išverčiamas automatiškai.

Vis dėlto E. Naraškevičius sako, kad labai dažnas atvejis, kai navigacijos ar pavėžėjimo programėlės teikiamų galimybių keleivio poreikiams patenkinti nepakanka.

„Iš savo pavėžėjimo patirties galime drąsiai patvirtinti, jog šis darbas reikalauja nuolatinio kontakto su klientu – tiek derinant jo įlipimo vietą, tiek modifikuojant maršrutą, tiek ir derinant kelionės pabaigą. Todėl sulaukę lietuviškai kalbančio pavežėjo vilniečiai dažnai džiaugiasi galintys susikalbėti savo gimtąja kalba“, – aiškino Lietuvos pavežėjų profesinės sąjungos vadovas.

„Bolt“ pavėžėjimo paslaugų vadovas Lietuvoje taip pat primena, kad nuo praėjusių metų liepos buvo imtasi tam tikrų priemonių, skirtų sumažinti klientų nesusikalbėjimą su pavežėjais. Pavežėjai, naujai besiregistruojantys užsienio šalyje per „Bolt“ platformą privalo turėti B1 lygio anglų kalbos žinių sertifikatą.

„Mūsų programėlėje užsisakydamas kelionę klientas gali rinktis iš skirtingų kelionių kategorijų. Kategorijoje „Bolt“ taikome griežtesnius standartus tiek automobiliams, tiek pavežėjų bendravimui.

Šioje kategorijoje vairuojančių pavežėjų reikalaujame gebėti su keleiviais susikalbėti lietuvių arba anglų kalbomis. Paaiškėjus, kad to įgyvendinti nepavyksta, vairuotojas veiklą gali tęsti „Basic“ kategorijoje“, – pridūrė L. Jakštys.

Mąstoma ir apie kitas alternatyvas

Tiesa, galvojama ir apie alternatyvas, kurios klientams galėtų padėti geriau komunikuoti su pavežėjais. Pavyzdžiui, internete plinta idėja, kad programėlėje galėtų atsirasti modifikacija, kur vairuotojas nurodytų, kokiomis kalbomis kalba, o keleivis išsirinktų jam tinkamą variantą.

Socialiniuose tinkluose taip pat galima pamatyti žmones rašant, jog kai kurios pavežėjų įmonės už pavežimą, vairuotojui nekalbant lietuviškai, nustatė mažesnį tarifą.

Kitaip tariant, jei tave pavežė lietuviškai nekalbantis vairuotojas, tu galėsi mokėti mažiau arba atvirkščiai: jeigu tave pavežė lietuviškai kalbantis vairuotojas, tu turėsi mokėti daugiau.

Nors E. Naraškevičius pripažįsta, kad pavežėjų platformos jau keletą metų galvoja apie panašius pasiūlymus, realių pokyčių nesiimama.

„Žinoma, tokie problemų sprendimai palengvintų vartotojų patirtį, tačiau, kaip matome, kol įstatymais pavežėjų platformos nebus priverstos imtis atitinkamų priemonių, tol net alternatyvių priemonių imtasi nebus“, – pabrėžė jis.