Faktiškai nuo 2013-ųjų nelaisvėje esantis garsiosios Kauno Agurkinių gaujos lyderis Saulius Velečka-Agurkas, kaip prieš keletą savaičių skelbė Alfa.lt, praeitą vasarą, įvykus laikinoms rokiruotėms Vilniaus kalėjimo vadovybėje, viena po kitos sulaukė keistų bei netikėtų malonių ir paskatinimų. Tokių netikėtų, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba pradėjo patikrinimą, iš kur šis pareigūnų prielankumas.
Po atlikto tyrimo paaiškėjo, kad Kalėjimų tarnybai užkliuvo ne tik S. Velečkos atžvilgiu priimti sprendimai, bet ir su jais susiję pareigūnai, sulaukę tarnybinių nuobaudų, kurios gali apsunkinti kopimą karjeros laiptais.
Garsusis Kaune veikusių Agurkinių vadas už grotų, kaip anksčiau skelbta, laiko neleidžia – šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje S. Velečka kaltinamas tuo, kad net būdamas kalėjime dirigavo hašišo platinimo operacijai nuo Ispanijos iki Skandinavijos.
Galima įtarti, kad tiek bendrininkų, tiek įtakos laisvėje tebeturintis S. Velečka už grotų taip pat turi tam tikrų galios svertų. Apie tokius svertus sufleruoja 2024 m. vasarą Vilniaus kalėjime, kur dienas leidžia garsus nusikaltėlis, buvęs įvykis, neseniai nagrinėtas ir teisme.
Valdžios požiūris netikėtai pasikeitė drastiškai
2024 m. liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje Vilniaus kalėjime buvo priimti du ganėtinai keisti sprendimai, greitai užkliuvę Lietuvos kalėjimų tarnybai.
Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Darius Čekavičius, tuo metu laikinai pavadavęs Vilniaus kalėjimo viršininką Evaldą Gasparavičių ir atlikęs viršininko funkcijas, 2024 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą, kuris buvo itin palankus S. Velečkai.
Šiuo sprendimu nutarta paskatinti garsų kalinį, padidinant maksimalią pinigų sumą, už kurią S. Velečka galėjo per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – 55 eurais per mėnesį.
Toks sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad S. Velečka esą už grotų elgiasi nepriekaištingai, konstatuota jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pripažinta, jog kalinys atitinka pažangos kriterijus.
Dar daugiau – nepraėjus nė savaitei, liepos 31 d., buvo priimtas sprendimas S. Velečką perkelti toliau atlikti bausmę iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, kurioje kalinimo sąlygos – nepalyginamai lengvesnės.
Pastarieji sprendimai gal ir nebūtų labai keisti, jei ne viena aplinkybė – iki tol S. Velečka toli gražu nebuvo laikomas pažangiu kaliniu. Dar 2024 m. birželio pradžioje S. Velečka, kalėjimo vadovybės vertinimu, nebuvo vertas jokio paskatinimo ar lengvatų.
Kitas dalykas – kai Lietuvos kalėjimų tarnyba ėmė domėtis, kokiomis aplinkybėmis priimti pastarieji sprendimai ir kokia netikėta pažanga privertė kalėjimo vadovybę pradėti S. Velečką vertinti teigiamai, paaiškėjo, kad objektyvių duomenų apie nustatytą pažangą nėra – tik 2024 m. rugpjūčio 1 d., jau po Vilniaus kalėjime priimtų S. Velečkai palankių sprendimų, kalėjimo vadovybė parengė ir pateikė pažymą, neva pagrindžiančią Agurkinių lyderio pažangą įstatymų besilaikančio visuomenės nario link.
Šiais metais ir Regionų administracinis teismas pasisakė apie Vilniaus kalėjimo vadovybės sprendimus – anot teisėjų, garsiam kaliniui palankūs sprendimai buvo priimti išties labai keistomis sąlygomis, kai jokių objektyvių įrodymų apie daromą pažangą nėra, tik „bendro pobūdžio abstraktūs teiginiai“.
Įsakymus panaikino, pradėjo tyrimą, rado kaltus
S. Velečka neilgai džiaugėsi D. Čekavičiaus priimtais sprendimais – vos kelias savaites. Kaip paaiškėjo, praėjus vos penkioms dienoms po sprendimo leisti S. Velečkai apsipirkinėti už didesnę sumą, buvo gauta informacija, jog Vilniaus kalėjimo viršininką E. Gasparavičių pavadavęs pareigūnas priėmė galimai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta patikrinti, kokiomis aplinkybėmis priimtas toks sprendimas.
2024 m. rugpjūčio 14 d. pats Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys priėmė įsakymą, kuriuo nurodė panaikinti abu dėl S. Velečkos priimtus sprendimus – tiek dėl didesnės pinigų sumos, už kurią kalinys galėjo apsipirkti, tiek dėl perkėlimo atlikti bausmę lengvesnėmis sąlygomis.
S. Velečka tokį M. Kairio įsakymą skundė Regionų apygardos teismui, tačiau pastarasis kovo pabaigoje konstatavo, kad Kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymas yra teisėtas.
Po tokių Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Regionų apygardos teismo sprendimų kyla klausimas, ar, laikinai pasikeitus Vilniaus kalėjimo valdžiai, kardinaliai į gerąją pusę pasikeitęs požiūris į garsų kalinį – tik atsitiktinis dalykas, ar įtakos vis dar turintis S. Velečka galėjo paveikti pareigūnus, kad šie priimtų teigiamus sprendimus.
Lietuvos kalėjimų tarnyba informavo Alfa.lt, kad dėl dviejų sprendimų, kurie buvo gerokai palengvinę S. Velečkos gyvenimą, buvo pradėtas tyrimas, kuris pasibaigė dviem drausminėmis nuobaudomis su šių įsakymų priėmimu susijusiems pareigūnams. Kokie tai pareigūnai, Kalėjimų tarnyba neatskleidžia.
Tarnybinės nuobaudos gali apsunkinti tolesnę šių pareigūnų karjerą, tačiau jos gali būti apskųstos administraciniam teismui.
Nors galima įtarti, kad pareigūnai palankumą S. Velečkai rodė už atlygį, po atlikto tyrimo Kalėjimų tarnyba tokių aplinkybių nenustatė – į prokurorus nebuvo kreiptasi.
„Dėl įvykio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, dviem pareigūnams paskirtos tarnybinės nuobaudos. Tyrimo detalės nedetalizuojamos. Patikrinimo metu nenustatyta nusikalstamos veikos požymių, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtas“, – taip lakoniškai atliktą patikrinimą komentavo Lietuvos kalėjimų tarnyba.