Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žingsnį bus rengiami kiti projektai, kurie padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
„Pasiekėme visišką energetinę nepriklausomybę. Politinio spaudimo ir šantažo laikotarpis pagaliau baigėsi. Lietuva kartu su Latvija ir Estija prisiima dalį bendros atsakomybės už elektros dažnio kontrolę“, – sekmadienį žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
„Netrukus atsiras naujų galimybių skatinti atsinaujinančiąją energetiką visame mūsų regione, įgyvendinti naujus projektus ir kurti papildomas jungtis su kontinentine Europa“, – aiškino jis.
G. Nausėda dėkojo Lenkijos prezidentui Andžiejui Dudai už pagalbą įgyvendinant Baltijos šalių sinchronizaciją ir priminė apie kitus itin reikšmingus tarptautinius Lietuvos projektus su Lenkija.
„Kitas svarbus mūsų tikslas – iki 2030 m. nutiesti valstybei svarbią elektros jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. „Harmony Link“ prisidės prie stabilios sinchronizacijos ir prekybos elektra, užtikrins konkurencingą kainą visuomenei ir pramonei“, – teigė šalies vadovas.
Dėmesys infrastruktūros saugumui, gynybai
Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos šalių vadovai atkreipė dėmesį į padažnėjusius energetikos ir skaitmeninės jūrų infrastruktūros pažeidimus Baltijos jūroje. G. Nausėda pabrėžė, kad Europos institucijos turėtų dėti daugiau pastangų valdant hibridines grėsmes.
„Neseniai įvykę incidentai, susiję su povandenine infrastruktūra Baltijos jūroje, kelia didelį susirūpinimą ir ragina imtis ryžtingų veiksmų“, – teigė Lietuvos prezidentas.
„Ypač Rusijos „šešėliniam laivynui“ turi būti taikomos sankcijos ir kiek įmanoma apribotas jo judėjimas. Lietuva ragina Europos Komisiją ir visas valstybes nares dėti daugiau pastangų hibridinėms grėsmėms kontroliuoti. Būkime lankstesni ir veikime greičiau“, – akcentavo jis.
Latvijos prezidentas pridūrė, kad Europa privalo pati suvokti esamas grėsmes, skirti daugiau lėšų gynybai ir nepamiršti paramos Ukrainai.
„Visi suprantame, kad Europai atėjo laikas atsibusti ir skirti daugiau lėšų gynybai bei didinti gynybinius pajėgumus. (...) Tikrai tikimės, kad ateis diena, kai priimsime Ukrainą kaip Europos šeimos narę, kad pamatysime karo pabaigą, bet čia turime daug iššūkių ir užduočių, kurias reikia įgyvendinti“, – sakė E. Rinkevičs.
Sekmadienį po pietų nuo rusiškos elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – atsijungusios ir apie 14 valandą bendrą izoliuoto darbo bandymą baigusios Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos „Augstsprieguma tīkls“ ir Estijos „Elering“ – izoliuoto veikimo metu bus baigusios 8 sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymus, kartu valdys sistemos dažnį ir užtikrins elektros gamybą.
Prisijungimas prie Europos elektros tinklų vyks per „LitPol Link“ sinchroninę sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Kaip šeštadienį portalui „Delfi“ nurodė „Litgrid“, įvykus sinchronizacijai prognozuojamas trumpalaikis elektros kainų kilimas, su sinchronizacija nesusijęs tiesiogiai – aukštesnės kainos sekmadienio vakarą siejamos su tuo metu planuojamu saulės ir vėjo generacijos mažėjimu bei vakaro metu įprastu vartojimo piku.
Taip pat, nors izoliuoto darbo bandymo savaitgalį metu apribota jungčių Švedija ir Suomija galia, nuo pirmadienio jungčių pralaidumai bus padidinti.
Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.
Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).
Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
