LRT tyrimų skyriui išsiaiškinus, jog „Teltonikos“ produkcija per trečiąsias šalis buvo vežama į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas teigia šioje situacijoje nematantis įmonės kaltės. Pasak jo, „Teltonika“ deda pastangas, kad jų prekės nepasiektų trečiųjų šalių, todėl, akcentuoja ministras pirmininkas, Rusijoje atsidūrusios prekės gali būti ir tam tikros provokacijos.
„Panašu, kad nėra pačios įmonės jokios tyčios ar kaltės. Atvirkščiai – pati įmonė stengiasi ir taiko priemones, jog toks neteisėtas eksportas į trečiąsias sankcionuojamas šalis nevyktų“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio teigė G. Paluckas.
„Kita vertus, net ir tyrimo metu nustatytos pažeidimų apimtys siekia bene 100 tūkst. eurų. Palyginus su kai kuriomis mūsų strateginių partnerių įmonėmis ir jų prekybos apyvoka, dvigubos paskirties ar net sankcionuotoms prekėms, čia apskritai mes vaikštome skruzdėlių takais ir mėginame surasti problemą ten, kur pačios įmonės mėgina tas problemas spręsti“, – pridūrė jis.
Premjero nuomone, šie atvejai gali būti tam tikros trečiųjų šalių provokacijos, nuo kurių nėra apsaugotas nei vienas verslas. Tuo metu šiuo klausimu nesąžiningai besielgiantys Lietuvos verslai, anot ministro pirmininko, gali susilaukti nemalonumų.
„Nuo kažkokių kitų trečiųjų asmenų piktybinės veiklos, pažeidžiant sankcijas, apsaugoti įmonės niekas negali. Tai gali būti ir tam tikros provokacijos. Tie, kas elgiasi sąžiningai – tie bus palaikomi (Vyriausybės – ELTA), tie kas elgsis nesąžiningai – papuls po licencijavimo tvarka ir atitinkamai gali būti apskritai nutraukta galimybė eksportuoti jų produkciją“, – dėstė G. Paluckas.
Premjerui antrino ir ministras Lukas Savickas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujančio demokrato teigimu – tikslingų siekių apeiti sankcijas jis neįžvelgiantis, o jei Rusijos rinką ir pasiekė „Teltonikos“ produkcija – tai tik mažomis apimtimis.
„Iš pačio ryto teko perskaityti šį tyrimą. Manau, kad premjeras ganėtinai aiškiai pakomentavo, su kuo sutinku. Jokios tyčios iš šios įmonės mes nematome. Akivaizdu, kad įmonė deda pastangas išvengti tokių situacijų. Bendrame kontekste šios įmonės pajėgumų – tai beveik nereikšminga apimtis, kuri pateko (į Rusijos rinką – ELTA). Jei ir pateko, tai pateko mažomis apimtimis“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo skelbiama, jog „Teltonikos“ prekių vis dar galima įsigyti keliolikoje Rusijos ir Baltarusijos internetinių parduotuvių. Savo ruožtu į įtarimus sureagavęs „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys tvirtino, kad jau nuo 2022 m. bendrovė šiose šalyse neveikia. Taip pat jis akcentavo, kad buvo imtasi technologinių sprendimų užtikrinant, kad bendrovės produkcija šiose šalyse tiesiog neveiktų.
Visgi, trečiadienį lrt.lt publikavo tyrimą, kurio metu išsiaiškinta, kad nuo 2023 m. pradžios iki 2024 m. balandžio „Teltonikos“ gaminama produkcija per sankcionuotas trečiąsias šalis bent 18 kartų buvo įvežta į Rusiją.
Portalo žiniomis, 2023 m. Rusijos rinkai lietuviškos įmonės gaminamas antenas ir laidus tiekė dvi Turkijos įmonės „Aavat Endustriyel Sistemleri“ ir „Olimpik Gama Logistics“, kurioms dėl draudimų apėjimo pernai JAV pritaikė sankcijas.
Be to, remiantis muitinių duomenų informacinės sistemos „ImportGenius“ duomenimis, skelbiama, kad daugiausia „Teltonikos“ prekių į Rusiją buvo įvežta 2023 m. rugsėjį. GPS stebėjimo įrangą ir kitą produkciją pastarajai tiekė Kinijos logistikos bendrovė „Sinalex Limited“.
„Teltonika“ lrt.lt nurodė, kad minėtos Turkijos įmonės nėra jos klientės, o Honkonge veikianti bendrovės atstovybė neveikia kaip prekių distribucijos centras.
Martyna Pikelytė, Benas Brunalas (ELTA)
nieko baisausPrieš 72 d.
senisPrieš 73 d. -2
