Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad didinant mokesčius papildomai surenkamas lėšas politikams svarbu paskirstyti skaidriai ir jų „nesukompromituoti“. „Valstiečių“ lyderio teigimu, gynybos išlaidos turi augti, bet visuomenė privalo žinoti, kokiems tikslams jos bus naudojamos.
„Kiekvienas susitarimas dėl kažkokių didesnių lėšų yra labai rimtas kontraktas su visuomene ir ji tikrai neturėtų bijoti, kad įvyks kažkokios istorijos, kai nukeliauja saviems, kažkas kažką pralošia ar dar kažkas atsitinka. Žodžiu, (svarbu – ELTA) nesukompromituoti tų pinigų“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė A. Veryga.
Finansų ministerijos koalicijai pristatytame pirminiame mokesčių plane, su kuriuo susipažino ELTA, numatyta kelti pelno mokestį, mažinti apmokestinamo nekilnojamojo turto (NT) kartelę, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nustatyti pagal pajamas, o ne jų rūšį, įvesti naujus cukraus ir draudimo sutarčių mokesčius.
Politikų teigimu, mokestiniai pakeitimai reikalingi ir siekiant artimiausiais metais ženkliai didinti gynybos išlaidas.
„Palaikome idėją, kad gynybai reikia skirti daugiau pinigų, daugiau lėšų, kalbame ir diskutuojame, koks tas procentas turėtų (būti – ELTA). Aišku, tai sakome su tam tikra išlyga – tai turi būti ir labai skaidru, ir nebijoti reikia tam tikro auditavimo“, – kalbėjo naujasis „valstiečių“ pirmininkas.
A. Veryga teigė, kad jo vadovaujama politinė jėga pirmiausia yra linkusi palaikyti skolinimąsi gynybai, o jau vėliau diskutuoti apie trūkstamų lėšų surinkimą iš mokestinių pakeitimų.
„Jeigu Europa sudarytų dar tam ir palankias sąlygas (…) skolintis, o jau viskas, kas lieka kaip nuolatinės išlaidos, tada kalbame, kiek tų procentų reikia, kad užtikrintų tai, kas kasmet naudojama, kas nėra kažkokie vienkartiniai įsigijimai“, – tikino A. Veryga.
Pasak jo, „valstiečiai“ nepalaiko naujų mokesčių įvedimo, taip pat kelia klausimą apie tai, ar pelno mokesčio kėlimas nemažins verslo konkurencingumo Europai susiduriant su muitų karų iššūkiu.
Pirminius mokestinių pakeitimų siūlymus jau aptarė iš valdančiųjų partijų atstovų sudaryta koalicinė taryba.
Planuojama, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas būtų taikomas priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, o ne jų rūšies. Pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.
Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms. Apmokestinamo NT kartelės dydį siūloma mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.
Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.
Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, 2029 m. pajamų į biudžetą būtų surenkama 542 mln. eurų daugiau negu nieko nekeičiant.
Priėmus visus planuojamus mokestinius pakeitimus į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
