Prasidėjusios JAV ir ES muitų grumtynės, grasinant 200 proc. muitais ir skausmingais atsakomaisiais veiksmais, nebūtinai įsismarkuos ir nusiaubs rinkas.
Ekonomistai svarsto kelis galimus scenarijus. Pagal vieną – išsigandęs akcijų kritimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepradės rimto tarifų karo su ES. Kitas scenarijus numato, kad prekybos karas tarp JAV ir ES karščiausią tašką galimai pasieks per kelis mėnesius, o vėliau staiga nuslūgs.
Pagal juodžiausią scenarijų – JAV inicijuotas tarifų karas išplis po visą pasaulį, tai sumažintų bendrą pasaulinę prekybą, ekonomikos augimą, žmonių gerovę ir net sukeltų karinius konfliktus.
Ekonomistai atsakė į klausimą, ko D. Trumpas siekia grasindamas įvesti fantastinius 200–250 proc. muitus: tai sąmoninga strategija ar derybų taktika, ir ar ji pasiteisina.
Kreipia dėmesį į akcijų rinkas
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad prognozuoti, kaip vyks ir baigsis JAV ir ES prekybos karas, šiuo metu nėra lengva. „Tikimybės keičiasi kiekvieną savaitę, net kiekvieną dieną. Šiuo metu yra apie 60 proc. tikimybė, kad tarifai Europos Sąjungos prekėms nebus įvesti, ir 40 proc. tikimybė, kad bus. Taigi, gan arti aukso viduriuko ir gali būti visaip“, – Alfa.lt sakė ekonomistas.
Ž. Maurico pastebėjimu, tikimybė, kad tarifai bus įvesti, sumažėjo, kai krito akcijų kainos. Ekonomisto nuomone, D. Trumpas turi nedaug silpnybių, bet viena iš jų yra akcijų, finansų rinka. „Kai kainos koreguojasi, kai viskas dega raudona spalva ir pasipila straipsniai, kad akcijos turi mažesnę kainą, negu buvo iki D. Trumpo laimėtų rinkimų, tai tikrai nėra jam džiugi žinia. Būtent tai teikia vilties, kad tarifai gali būti sustabdyti“, – sakė ekonomistas.
„Smulkesnių pasišaudymų“ tarifais viskiui, „Harley Davidson“ motociklams, kuriems tarifai buvo taikomi 2018–2019 m., Ž. Maurico nuomone, gali būti, bet makroekonominiu požiūriu jie didelės reikšmės neturi.
„Tai labiau simboliniai veiksmai, kaip bandyti su adatėle įdurti į skaudžiausią kūno vietą. Kad suriktų iš skausmo „Aauu“. Bet ta adatėlė labai mažytė ir praktiškai nekenksminga, – šypsojosi jis. – Dabar turime tokią situaciją, kad tarifų karas gali įsieskaluoti, nes niekas nenori pirmas nusileisti.“
Ekonomisto vertinimu, Europa turi silpnesnę poziciją ir, tikėtina, nesivels į prekybos karus, o bandys sušvelninti situaciją kitais būdais. Pavyzdžiui, daryti nuolaidas, didinti išlaidas krašto apsaugai, atlikti didesnį vaidmenį Ukrainos taikos procese, pirkti daugiau dujų ir naftos, mažinti reguliavimą didžiosioms JAV korporacijoms, ypač vadinamajam „Magiškajam septynetui“, kurį ES dėl vienų ar kitų priežasčių yra linkusi apmokestinti.
„Magiškuoju septynetu“ vadinamos septynios dominuojančios JAV technologijų įmonės: „Apple“, „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“, „Meta“, „Nvidia“ ir „Tesla“. Dėl naujovių ir stiprių finansinių rezultatų šių korporacijų akcijos sudaro didelę pagrindinių indeksų, tokių kaip „S&P 500“ ir „Nasdaq Composite“, dalį. „Magiškasis septynetas“ vaidina lemiamą vaidmenį skatinant rinkos augimą.
Chaoso sukėlimo strategija
Kiek rimti D. Trumpo grasinimai taikyti protu nesuvokiamus importo tarifus: 200 proc. – ES vynui, 250 proc. – Kanados pieno produktams?
„Sunku pasakyti. Galbūt yra tokia strategija – chaoso sukėlimo strategija. Kai būna vėliau įvesti ženkliai mažesni, bet gana reikšmingi tarifai, rinkos dažniausiai netgi sureaguoja teigiamai. Ko gero, lūkesčių valdymo tikslais tai yra daroma. Arba tai derybinė taktika, nes kažkiek ji bent kol kas veikia. Vėliau galbūt nebekreips dėmesio, o dabar po tokių pareiškimų iš karto visi sukrunta ir ima siūlyti įvairius sprendimus. Tokia šoko terapija yra viena iš derybinių strategijų. Reikia tikėtis, kad būtent šis scenarijus, nes rinkos to ir tikisi, 60 proc. vertina, kad karas neįsieskaluos. O gali būt, kad tai kažkokia didesnių sprendimų preliudija“, – svarstė Ž. Mauricas.
Ekonomisto nuomone, yra didžiulis klausimas, kiek tvarūs yra tokie dideli tarifai, nes dideli tarifai svarbioms prekėms, kurių JAV negali labai greitai pakeisti, tai užtrunka mažiausiai pusmetį, o dažnesniu atveju – kelerius metus. „Turbūt nė D. Trumpo kadencijos neužteks įvykti kai kuriems pokyčiams. Tarifai būtų pjovimas šakos, ant kurios sėdi Jungtinės Amerikos Valstijos“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Muitų karas tęsis kelis mėnesius
„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, egzistuoja 100 proc. tikimybė, kad prekybos karas tarp JAV ir ES trumpuoju laikotarpiu aštrės, eskalavimas didės, o vasarą arba rudens pradžioje D. Trumpo administracija staiga tarifus sušvelnins.
„Manau, mūsų laukia dar didesnis prekybos karo eskalavimas du–tris mėnesius. Vertindamas D. Trumpo administracijos komunikaciją ir rinkų reakciją į ją, matau tendenciją, kad D. Trumpo administracija dabar nori sukelti kuo daugiau skausmo ekonomikai, įvykdyti kuo daugiau reformų ir įvesti tarifų, nes tai yra tie pažadai, su kuriais jie atėjo į valdžią.
Bet D. Trumpo administracija, manau, puikiai supranta, kad valstybės išlaidų karpymas ir tarifai yra skausmingi ekonomikai. O artėja 2026 m. rinkimai į Kongresą, todėl jie supranta, kad pokyčius, kurie kelia skausmą ekonomikai, reikia daryti kuo greičiau, kad po to jie galėtų švelninti tarifus ir tai parduoti kaip sėkmingą politiką, kuria jie susitarė su užsienio šalimis, pakoregavo prekybos balansą“, – Alfa.lt sakė A. Izgorodinas.
Ekonomisto nuomone, tarifų staigų sumažinimą D. Trumpo administracija pateiks rinkėjams kaip laimėjimą, nes vien šnekos apie juos jau sukėlė skausmą JAV ekonomikai, krito vartotojų ir įmonių lūkesčiai, sulėtėjo mažmeninė prekyba. „Manau, kad tarifai bus labai trumpas etapas šios administracijos valdymo eroje“, – sakė A. Izgorodinas.
Lietuvai galbūt išeis į naudą
Ekonomistas svarsto, kad JAV muitų europietiškoms prekėms ir ES atsako į juos pasekmių Lietuvos vartotojai beveik nepajus, o verslui netgi gali būti naudingas. „Mes iš Amerikos komponentų neimportuojame, o į Ameriką eksportuojame galutinį produktą per Vokietiją ir Skandinavijos šalis. Mūsų atveju tikrai niekas nepabrangs. Manau, kad dabartiniai tarifai viskiui Lietuvai kelia minimalią riziką. Komponentus mes importuojame iš Kinijos ar Azijos šalių“, – sakė A. Izgorodinas.
Didžiausią riziką ekonomistas įžvelgia, kai bus pradėti taikyti atsakomieji tarifai į jau įvestus tarifus. Šis muitų karas esą gali atnešti ir gerų, ir blogų naujienų. „Europos verslui reikės prisitaikyti ir tas prisitaikymas gali būti skausmingas ir šiek tiek užtrukti. Geras momentas tas, kad Europos įmonės nori likti Amerikos rinkoje, todėl jos turės mažinti savo gaminių savikainą. Tarifai didins jų prekių kainas Amerikoje. Manau, išaugs interesas perkelti sutartinę gamybą į Lietuvą“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomistas svarstė, kad Vokietijos gamintojai iš pradžių reikalaus vietinių tiekėjų mažinti kainas, bet tai padaryti bus sunku. Todėl Vokietijos gamintojai atims dalį užsakymų iš savo brangesnių tiekėjų ir perkels juos į Lietuvą.
Ž. Maurico nuomone, kol tarifai yra pavieniai ir nelabai reikšmingi, tol vartotojai jų didesnio poveikio nejaus. Tačiau, prasidėjus didesnio masto prekybos karui, Vokietija neišvengiamai toliau murkdytųsi recesijoje, ko gero, ne tik šiais, bet ir kitais metais.
„Visa euro zona gali panirti į recesiją, nes ES yra labiau priklausoma nuo tarptautinės prekybos negu JAV ir Kinija, kurios yra labiau uždaros ekonomikos. Europai panirus į recesiją, Lietuvos ekonomikos augimas taip pat būtų mažesnis, o gal net ją apimtų stagnacija ar trumpesni recesijos laikotarpiai. Iš tikrųjų ant kortos pastatyta labai daug. Belieka viltis, kad prekybos karas labai neįsieskaluos“, – sakė Ž. Mauricas.
Prekybos karas įsibėgėja
Alfa.lt primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas praėjusią savaitę pagrasino įvesti 200 proc. muitą vynui, šampanui ir kitiems alkoholiniams gėrimams, importuojamiems iš ES. Tokį tarifą D. Trumpas žadėjo taikyti, kol ES panaikins 50 proc. muitą JAV gaminamam viskiui. ES muitą JAV viskiui nuo balandžio 1 d. įves reaguodama į D. Trumpo anksčiau paskelbtus 25 proc. tarifus plieno ir aliuminio importui.
„Jei šis tarifas nebus nedelsiant panaikintas, JAV netrukus įves 200 proc. tarifą visam vynui, šampanui ir alkoholio produktams, išvežamiems iš Prancūzijos ir kitų ES šalių, – savo platformoje „Truth Social“ rašė JAV prezidentas. – Tai bus puiku vyno ir šampano verslui JAV“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad blokas imsis atsakomųjų priemonių JAV prekėms, kurių vertė siekia iki 26 mlrd. eurų. „Labai apgailestaujame dėl šios priemonės. Tarifai yra mokesčiai, jie yra blogi verslui ir blogesni vartotojams. Jie trikdo tiekimo grandines. Jie atneša netikrumo ekonomikai“, – pranešime teigė U. von der Leyen.
JAV Distiliuotų spiritinių gėrimų tarybos generalinis direktorius Chrisas Swongeris teigė, kad ES pranešimas apie 50 proc. tarifus amerikietiškam viskiui yra labai nuviliantis ir labai sumažins sėkmingas pastangas atkurti JAV stipriųjų gėrimų eksportą ES šalyse.
JAV ir ES prekyba spiritiniais gėrimais buvo neapmokestinama 1997–2018 m., kol Vašingtonas kai kuriam ES pagamintam alkoholiui įvedė 25 proc. muitą. JAV muitus europietiškam alkoholiui įvedė po to, kai tai sukėlė ginčas, susijęs su tuo, kaip Pasaulio prekybos organizacija pripažino, kad subsidijos Europos orlaivių gamintojui „Airbus“ yra neteisėtos. Reaguodamas į JAV mokesčius, Briuselis įvedė 25 proc. tarifą JAV prekėms, įskaitant apelsinų sultis, žemės riešutų sviestą ir burboną.
2021 m. JAV ir ES penkeriems metams sustabdė tarifus, susijusius su „Airbus“ ginču.
Distiliuotų spiritinių gėrimų tarybos duomenimis, 2018–2021 m. amerikietiško viskio eksportas į ES sumažėjo nuo 552 mln. iki 440 mln. JAV dolerių. Nuo 2021 iki 2024 m. eksportas išaugo beveik 60 proc. ir pasiekė 699 mln. dolerių (644 mln. eurų).
JAV alkoholio gamintojams taip pat kyla grėsmė dėl pardavimų kitose rinkose. Praėjusią savaitę Kanados provincijos pradėjo šalinti JAV pagamintą alų, spiritinius gėrimus ir vyną iš lentynų, reaguodamos į D. Trumpo įvestus 25 proc. muitus Kanados prekėms. Kanada pranešė apmokestinsianti 25 proc. tarifu beveik 30 mlrd. Kanados dolerių (19,2 mlrd. eurų) vertės JAV gaminiams, įskaitant vyną, spiritinius gėrimus ir alų.
Karinių konfliktų tikimybė
Ekonomistas Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad iki Antrojo pasaulinio karo importo tarifai buvo smarkiai didesni negu dabar.
„Po Antrojo pasaulinio karo tarifai dėl JAV lyderystės visame pasaulyje iš pradžių buvo ženkliai sumažinti, o vėliau nuosaikiai mažėjo. Derybose dėl prekybos sutarčių vienas pagrindinių klausimų būdavo tarifų sumažinimas arba panaikinimas. Iš esmės tai tęsėsi visą laikotarpį nuo karo. Kita bangelė buvo po Sovietų Sąjungos žlugimo. O štai dabar JAV pasuko kita kryptimi ir pradėjo didinti tarifus. Ir tas tarifų karas išplis po visą pasaulį, tai gali sumažinti bendrą pasaulinę prekybą, ekonomikos augimą, žmonių gerovę ir sukelti karinius konfliktus“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas paaiškino, kad viena iš priežasčių, kodėl tarifai po Antrojo pasaulinio karo buvo sumažinti, buvo siekis valstybėms pašalinti poreikį turėti imperijas. Pavyzdžiui, Japonija ir nacistinė Vokietija siekė išplėsti teritorines ribas tam, kad gautų prieigą prie išteklių, kokius turėjo tuometės kolonijinės valstybės Didžioji Britanija ir Prancūzija. O po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo ir tęsėsi dekolonizacijos procesai.
„Čia slypi pavojus, nes, kai negali laisvai prekiauti, kiekviena šalis siekia gauti prieigą prie jai svarbių energetinių išteklių, žaliavų, technologijų, ir tai gali sukelti karinius konfliktus ateityje“, – perspėjo Ž. Mauricas.
sieks artimesnio bendradarbiavimoPrieš 34 d.
