Konstitucinis Teismas (KT) nutarė grąžinti prašymą įvertinti Bausmių vykdymo kodekso (BVK) nuostatos dėl trumpalaikių išvykų nuteistiesiems konstitucingumą.
KT sprendimą grąžinti prašymą įvertinti teisės akto atitiktį Konstitucijai priėmė antradienį.
Į KT su prašymu įvertinti BVK nuostatos konstitucingumą kreipėsi Regionų administracinis teismas, sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą.
Teismas prašė įvertinti, ar tai, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme neturi galimybės išvykti į namus ir pasimatyti su artimaisiais jokiose situacijose, neprieštarauja Konstitucijai.
Prašyme KT nurodoma, kad BVK numatyta, jog, pavyzdžiui, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais. Pastebima, kad šiuos kriterijus atitinkantys nuteistieji, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, teisės į trumpalaikes išvykas neturi.
Regionų administracinio teismo sustabdytoje byloje nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos lengvojoje grupėje, prašė panaikinti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko ir Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimus, kuriais jam atsisakyta suteikti trumpalaikę išvyką į namus pasimatyti su artimaisiais, taip pat priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas mano, kad ginčijamoje BVK nuostatoje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį „sprendžiant žmogiškai jautrų klausimą“, tai yra klausimą dėl galimybės susitikti su šeima ar artimaisiais namų ar kitoje aplinkoje, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji, remiantis vien tik jiems paskirtos bausmės trukme, t. y. neatsižvelgiant į tai, kad jie gali atitikti kitas įstatyme nustatytas minėtos išvykos suteikimo sąlygas, yra nepagrįstai skirtingai traktuojami, palyginti su terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais. Taip, pareiškėjo teigimu, ne tik pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, bet ir žeminamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų orumas.
KT pažymėjo, kad iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl, jo manymu, įstatymų leidėjas, reglamentuodamas bausmių vykdymo santykius, BVK negalėjo nustatyti ginčijamo teisinio reguliavimo.
Anot KT, teismas taip pat nepaaiškina, kodėl, jo vertinimu, tarp terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ir nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nėra tokio pobūdžio skirtumų, kad ginčijamos nuostatos kontekste vienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Prašyme KT minimas praėjusių metų birželį šio teismo priimtas sprendimas, kad įstatymo nuostata, kuria nuteistiesiems iki gyvos galvos draudžiama vykti į artimųjų laidotuves, prieštarauja Konstitucijai. Vis dėlto, kaip nurodo KT, minėtame nutarime pasisakoma tik dėl nuteistųjų laisvės atėmimo bausme galimybės išvykti iš kalėjimo dėl itin svarbių priežasčių.
Atsižvelgdamas į visa tai, KT konstatavo, kad pareiškėjo prašymas neatitinka įstatyme nustatyt7 kreipimosi į KT reikalavimų.
Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į KT bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.
