2024 m. Lietuvoje buvo beveik 1,5 mln. užimtų gyventojų, 112 tūkst. bedarbių ir 904 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, sako Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
Anot jos, užimtų gyventojų skaičius per metus padidėjo 22,6 tūkst. arba 1,6 proc., bedarbių – 6,3 tūkst. arba 6 proc., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius sumažėjo 0,7 tūkst. arba 0,1 proc.
„Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo beveik 2 procentais, bedarbių – 6 proc., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius sumažėjo apie tūkstančiu“, – ketvirtadienį per 2024 m. pagrindinių šalies ekonominių ir socialinių rodiklių pristatymą teigė J. Petrauskienė.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad toks užimtų gyventojų skaičius yra vienas iš aukščiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Jo manymu, tokį aukštą dirbančiųjų kiekį nulėmė tiek migracija, tiek augantis vyresnių žmonių dalyvavimas darbo rinkoje.
„Užimtumas priartėjo prie 1,5 mln. gyventojų. Jei pasižiūrime į Lietuvos istoriją, tai rekordinis užimtumas šiame amžiuje. Jei pažiūrime į istoriją, tai panašiai buvo tik 2007 m. Tai išskirtinumas, turint omenyje, kad Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo šimtais tūkstančių. Prie to prisidėjo ne tik darbingo amžiaus žmonių migracija, bet ir daug didesnis gyventojų aktyvumas“, – pristatymo metu teigė N. Mačiulis.
„Turime sparčiai didėjantį vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje. Ir tai nėra vien dėl finansinių priežasčių, nes senjorų perkamoji galia buvo didesnė nei prieš dešimtmetį“, – pridūrė ekonomistas.
Anot VDA direktorės, 2024 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 29,8 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams – tai 1,7 tūkst. arba 6 proc. daugiau nei prieš metus.
„Šiuo laikotarpiu šalyje buvo beveik 30 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams. Tai yra beveik 2 tūkst. daugiau nei prieš metus. Daugiausia laisvų darbo vietų praėjusių trečiąjį ketvirtį buvo transporto ir saugojimo įmonėse – 18,5 proc. visų laisvų darbo vietų, viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo įmonėse – 16,4 proc., pramonės įmonėse“ , – aiškino ji.
Agentūros duomenimis, 2024 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc. arba 0,3 procentinio punkto didesnis nei 2023 m. Tuo metu ilgalaikio nedarbo lygis 2024 m., palyginti su 2023 m., išliko toks pat ir sudarė 2,3 proc.
2025 m. pradžioje Lietuvoje veikė beveik 152 tūkst. ūkio subjektų
Anot VDA, šių metų pradžioje Lietuvoje veikė beveik 152 tūkst. ūkio subjektų. Palyginti su 2024 m. pradžia, jų skaičius padidėjo 6,2 proc. ir sudarė 66,7 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų.
Penktadalis (21 proc.) ūkio subjektų vykdė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą, 12,4 proc. – profesinę, mokslinę ir techninę veiklą, po dešimtadalį ūkio subjektų užsiėmė statyba (10,1 proc.) ir kita aptarnavimo veikla (9,6 proc.).
Dauguma – 87,2 proc. – veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų. Ūkio subjektai, kuriuose dirbo daugiau nei 100 darbuotojų, sudarė 1,4 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.
VDA duomenimis, 63,8 proc. ūkio subjektų metinės pajamos sudarė iki 100 tūkst. eurų. Daugiau kaip pusę milijono pajamų gaunančių ūkio subjektų sudarė 15,8 proc. bendro jų skaičiaus.
2024 m. Lietuvoje buvo įregistruota beveik 16 tūkst. naujų ūkio subjektų, tai 1,4 proc. daugiau negu 2023 m. Daugiausia įregistruota paslaugų, prekybos ir pramonės ūkio subjektų, tačiau pastebimai – 15,4 proc. – išaugo ir apgyvendinimo bei paslaugų veiklą nurodžiusių ūkio subjektų skaičius.
2024 m. registruoti 1 089 bankrotai, tai 5 proc. daugiau negu per 2023 m. Bankrotų skaičius išaugo visose ekonominės veiklos srityse, išskyrus prekybos ir apgyvendinimo bei maitinimo sektorių. Ypač išaugo transporto įmonių bankrotų skaičius – 68 proc., o apgyvendinimo ir maitinimo įmonių bankrotų skaičius sumažėjo 30,5 proc.
