Šis arabiškos kilmės matematikos terminas, reiškiantis „skaičiavimo seka, pagal kurią sprendžiami tam tikri uždaviniai“, vartojamas ir kituose su matematika glaudžiai susijusiuose moksluose – fizikoje, kompiuterijoje.
Dažnai buvo girdimas per pandemiją, kai duomenų mokslininkai mėgino prognozuoti, „išskaičiuoti“ kovido viruso plitimo dinamiką ir susirgimų bei mirčių tikimybę. Terminas imtas vartoti ir kitose srityse reikšme „tvarka, pagal kurią atliekami tam tikri veiksmai ar procedūros“. Naujausias Terminų banko (Terminų bankas (vlkk.lt) įrašas „reagavimo į savižudybių grėsmę algoritmas“ yra iš Sveikatos apsaugos ministro 2024 m. sausio 12 d. įsakymo. Apibrėžtis – „Savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta reagavimo į savižudybės riziką ir pagalbos organizavimo tvarka – kaip ir kokios institucijos reaguoja gavusios informaciją apie savižudybės grėsmę“.
Šį žodį vis dažniau girdime viešuose valdininkų pasisakymuose, matome spaudoje, ALGORITMAS skverbiasi į buitinę kalbą.
Štai LNK Žinių laidoje (2023-12-13, 18.40) vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad „reikia atkreipti dėmesį į [policijos] reagavimo algoritmą“. Vitalijus Romanovskis 2023-11-29 internete paskelbė „Vaikų skendimo atvejų pirmosios pagalbos algoritmą“ (Vaikų skendimo atvejų pirmosios pagalbos algoritmas | Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazija (grigiskiugimnazija.lt) ir t. t. Tuose „algoritmuose“ išties slypi kelios paprastos taisyklės ir jų eilės tvarka. Vargu ar čia neužtenka savų daiktavardžių tvarka, taisyklė, bet, matyt, skamba įspūdingiau, „moksliškiau“. Žinoma, tai dar ne „kiaušinio virimo algoritmas“, bet gal ir prie to prieisime ar priėjome – reikėtų patyrinėti receptų knygas.
Už %%%%%%%%%%0%%%%%%%%%%
Už %%%%%%%%%%1%%%%%%%%%%
