Vienas iš paskutinių pernai pasiūlytų Metų žodžio rinkimų kandidatų – MAJAUSKIADA „permaininga politinė Seimo nario Mykolo Majausko istorija“. Tokie vediniai lietuvių kalboje – ne naujiena.
2017 m. „Gimtosios kalbos“ 3-iame numeryje Inga Mataitytė paskelbė straipsnį „Nuo skambių žodžių prie pašaipių (nelietuviškų priesagų vediniai iš asmenvardžių)“. Autorė apžvelgė kelias grupes žodžių, pasidarytų prie asmens pavardės pridėjus nelietuvišką priesagą. Pavyzdžiui, žodžiais su priesaga -iana vadinama asmens veiklos tyrimų, visokios medžiagos apie jį visuma: mažvydiana, čiurlioniana, jablonskiana. Darbai apie asmenį, jo veiklą ir kūrybą vadinami ir vediniais su priesagomis -ika arba -istika: donelaitika, maironika arba donelaitistika, maironistika, vydūnistika.
Priesagos -iada vediniai vienais atvejais gali reikšti kieno nors kūrybos visumą: žemaitiada (iš Žemaitė), erlickiada (iš Erlickas). Kitais – viską, kas susiję su asmens kūryba ir jos įamžinimu: maironiada (iš Maironis), jablonskiada (iš Jablonskis). Tačiau, pasak Ingos Mataitytės, „vis dėlto šios priesagos vediniai dažniau daromi iš politikų pavardžių ir paprastai reiškia ne medžiagos apie juos visumą, o kokius nors politinius įvykius ar peripetijas, susijusias su ta asmenybe“. Autorė, pateikusi pluoštą savo rastų vedinių iš politikų pavardžių: bobeliada, juršėniada, kirkiliada, kubiliada, paksiada, šustauskiada, uspaskiada, valinskiada, zuokiada, apibendrino: „Iš pavyzdžių sprendžiant, šiais vediniais dažniau nusakomas neigiamai (iš dabarties politikų pavardžių – ir pajuokiamai) vertinamas politinis ar visuomeninis reiškinys. Tos -iados, matyt, gajos ir dėl panašaus skambesio su tokiais žodžiais kaip bufonada, klounada.“
Už Metų žodį balsuoti galima čia.
