Posakis PASIŲSTI LAIVO KRYPTIMI / PASKUI LAIVĄ – aktualus pavyzdys kalbant apie du kalbos reiškinius: eufemizaciją ir kalbos ekonomiją.
Eufemizacija – tai reiškinys, kai vietoj vulgaraus, kam nors nemalonaus žodžio ar posakio pavartojamas neutralesnis. Kalbos ekonomija – kai turinys perteikiamas glausčiau, pasitelkiant mažiau kalbinės raiškos priemonių.
Karo pradžioje nuskambėjusi frazė „Русский военный корабль, иди нахуй“ – Gyvačių salos gynėjo Romano Hrybovo atkirtis rusų karinio kreiserio „Moskva“ įsakymui pasiduoti – žaibiškai tapo drąsaus ukrainiečių pasipriešinimo simboliu. Posakis išplito įvairiais pavidalais – nuo plakatų, užrašų po tiltais ar ant marškinėlių iki dainų ir memų. Vienur vulgarus žodis buvo pridengiamas žvaigždutėmis ar pyptelėjimais, kitur cituojamas tiesiogiai.
Posakiu liepiama pasišalinti, sykiu linkint nesėkmės. Gyvačių salos gynėjo linkėjimas kreiseriui „Moskva“ išsipildė: buvęs Rusijos karinio laivyno pasididžiavimas kovo viduryje nuskendo Juodojoje jūroje.
Įvairiuose kontekstuose vartojamas posakis apie laivą lietuvių kalboje sulaukė perdirbinių, suprantamų ir be vulgaraus žodžio, ir be aiškinimų, kad tai Rusijos karo laivas. „Tegu plaukia paskui laivą / laivo kryptimi“, „eik tu paskui laivą“ – visiems aišku, kad toks linkėjimas neigiamas, menkinantis. „Pasiuntė paskui laivą / laivo kryptimi“ – vadinasi, ir kryptis negarbinga, ir baigtis nesėkminga. Kaip to Rusijos karo laivo…
Už Metų žodį balsuoti galima čia.
