Žinoma verslininkė, finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė kartu su sugyventiniu Vilhelmu Germanu dėl galimai padarytų finansinių aferų pastaraisiais metais yra vieni dažniausiai žiniasklaidoje minimų žmonių. Tačiau I. Trinkūnaitės tėvai – taip pat žinomi verslininkai, kurie jau keletą metų yra atsidūrę Mokesčių inspekcijos taikiklyje.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) prieš keletą metų atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad žinomas verslininkas Valdas Trinkūnas kartu su sutuoktine Dale Trinkūniene pateikė netikslius duomenis apie savo finansinę padėtį. Tačiau dar labiau Mokesčių inspekcijai užkliuvo tai, kad sutuoktiniai iš valdomų bendrovių galėjo pasiimti milijonines fiktyvias paskolas.
Dėl pastarųjų Trinkūnams buvo paskaičiuotos nepriemokos ir solidžios baudos, tačiau sutuoktiniai tokį Kauno AVMI sprendimą apskundė, o skundai davė naudos – rodos, kad Mokesčių inspekcija užsisuko teismų karuselėje ir pateko į keblią padėtį.
Iš savų bendrovių paimtų paskolų nesiruošė grąžinti?
V. Trinkūnas, leidinio „TOP“ duomenimis, patenka tarp 500 turtingiausių Lietuvos žmonių. Šis verslininkas praeityje buvo bendrovės „Raminora“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, o ši įmonė yra geriau žinoma dėl keturių žvaigždučių viešbučio ir poilsio komplekso „SPA Vilnius“.
Portalo duomenimis, Mokesčių inspekcijai užkliuvo V. Trinkūno 2016–2019 m. iš Martyno Armonaičio gauta 2 835 361,45 eurų suma (2016 m. verslininkui buvo sumokėta 715 361,45 euro, 2019 m. – dar 2,12 mln. eurų). 2021 m. V. Trinkūnas nurodė, kad šiuos pinigus M. Armonaitis jam pervedė už „Raminoros“ akcijas, kurias pirko dar 2012 m. vasarį – anot verslininko, keičiantis situacijai 2016 m. buvo pasirašytas priedas prie akcijų pirkimo sutarties dėl kainos perskaičiavimo, todėl buvęs akcijų pirkėjas papildomai sumokėjo beveik 3 mln. eurų.
Anot Kauno AVMI, tiek 2016, tiek 2019 m. V. Trinkūnas neteisingai deklaravo finansinių priemonių įsigijimo kainą. Mokesčių inspekcijos teigimu, teisingai apskaičiuota kaina yra vos 41,42 euro didesnė, tačiau pažeidimas vis tiek buvo konstatuotas.
Kauno AVMI duomenimis, po 2019 m. atlikto mokestinio patikrinimo D. Trinkūnienė 2021 m. taip pat pateikė neteisingas deklaracijas.
Mokesčių inspekcijai užkliuvo ir paskolos, kurias Trinkūnai gavo iš savo ir susijusių bendrovių „Raminora“, „Anšilas“ ir „Translinija“. VMI vertinimu, su šiomis bendrovėmis buvo sudarytos formalios paskolų sutartys – taip sutuoktiniai iš šių bendrovių gavo pajamas, kurios formaliai būtų laikomos neapmokestinamomis.
Bylos duomenimis, Trinkūnai taip gavo 1 693 164,6 euro pajamų – 870 164,6 euro iš „Raminoros“, 600 tūkst. eurų iš „Anšilo“ ir 223 tūkst. eurų iš „Translinijos“.
Paskolos buvo gautos be užstato ir laidavimo, palūkanos buvo tarsi skaičiuojamos, tačiau faktiškai nemokamos, o pačios paskolos grąžinamos ne pinigais – Kauno AVMI vertinimu, rinkoje Trinkūnai tokiomis sąlygomis nebūtų galėję skolintis.
Mokesčių inspekcijos vertinimu, sutuoktiniai nebuvo suinteresuoti šių paskolų grąžinimu, tačiau sudarė regimybę, tarsi stengiasi jas grąžinti grąžindami mažą dalį – 574 372,36 euro.
Kauno AVMI vertinimu, sutuoktiniai taip gavo 1 056 549,40 euro neapmokestintų kitų pajamų, kurias privalėjo deklaruoti GPM deklaracijose, nuo jų apskaičiuoti bei sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. 2022 m. balandį V. Trinkūnui Mokesčių inspekcijoje buvo apskaičiuota papildoma 79 657,72 euro GPM suma, o D. Trinkūnienei – 77 812 eurų papildoma GPM suma.
VMI patikrinimo finalas šioje vietoje – po kelių mėnesių V. Trinkūnui buvo nurodyta papildomai susimokėti 79 657,72 euro gyventojų pajamų mokesčio, 18 097,40 euro delspinigių ir 23 897 eurų baudą, o D. Trinkūnienei – 7803,71 euro gyventojų pajamų mokesčio, 18 023,12 euro delspinigių ir 23 341 euro baudą.
Teismų karuselėje
Abu sutuoktiniai tokį Kauno AVMI sprendimą apskundė iš pradžių Centriniam mokesčių administratoriui, vėliau, kai nieko nepešė, – Mokestinių ginčų komisijai. Pastaroji komisija iš dalies patenkino abiejų sutuoktinių skundus ir grąžino juos nagrinėti Centriniam mokesčių administratoriui.
Centrinis mokesčių administratorius 2023 m. priėmė gan nevienareikšmišką sprendimą – nurodė Mokesčių inspekcijai iš naujo atlikti patikrinimą ir įvertinti Trinkūnų šeimos aplinkybes, taip pat nurodė, kad, siekiant išspręsti verslininkų apmokestinimo klausimą, tikslinga peržiūrėti ir 2020 bei 2021 metų sutuoktinių duomenis, kad būtų pašalinti neaiškumai ir trūkumai.
Galima įtarti, kad Trinkūnams nepatiko sprendimas vertinti ilgesnio laikotarpio duomenis, šį sprendimą sutuoktiniai taip pat apskundė Mokestinių ginčų komisijai, o ši sprendimą panaikino, pabrėždama, kad mokestinio tyrimo ataskaita yra pakankamas teisinis pagrindas apskaičiuoti, ar buvo permokėti, ar nepermokėti mokesčiai, todėl pakartotinio patikrinimo nereikia.
Tuomet jau Mokesčių inspekcija tokį šios komisijos sprendimą apskundė teismui, teigdama, kad po šio sprendimo pateko į keistą situaciją – visas tyrimas dėl galimai nesumokėtų mokesčių grąžintas į pradinę padėtį, tačiau naujų veiksmų Mokesčių inspekcija atlikti negali, kyla ir kitų klausimų, kaip toliau reikėtų vertinti ir apskaičiuoti Trinkūnų galimai nesumokėtus mokesčius.
Tačiau Regionų administracinis teismas kovo 13 d. Mokesčių inspekcijos skundą atmetė, konstatuodamas, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas – nustatyti, ar Trinkūnai yra nesumokėję mokesčių, galima ir be pakartotinio patikrinimo.
„Teismas sutinka su komisijos pozicija, jog mokesčių administratoriaus pavedimas atlikti pakartotinį patikrinimą, nenurodžius sąsajos su naujų įrodymų surinkimo ar faktinių aplinkybių atliekamų patikrinimo procedūros metu nustatymo būtinybe, negali būti laikomas pagrįstu ir kad neaiškumų ir trūkumų dėl pareiškėjo V. Trinkūno sudarytų sandorių pašalinimas negalimas be pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimą, išplečiant patikrinimo ribas“, – rašoma priimta sprendime.
Tokį sprendimą Mokesčių inspekcija per 30 dienų gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau tai reikštų dar ilgus mėnesius bylinėjimosi. O sprendimo neapskundusi Mokesčių inspekcija bent teoriškai gali patekti į keistą situaciją, kai pagal turimus duomenis priimtą sprendimą Trinkūnai vėl galėtų skųsti tuo pačiu ar panašiu pagrindu.
