Šalies mokslo bendruomenė ragina desovietizacijos komisiją ir jos pirmininką Vitą Karčiauską iš naujo svarstyti klausimą dėl rašytojos Salomėjos Nėries biografijos, kūrybos vertinimo, jos vardo naudojimo viešiems objektams.
Mokslininkai ragina užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę.
„Raginame desovietizacijos komisiją ir jos pirmininką Vitą Karčiauską iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, jos vardo naudojimo viešiems objektams ir tuo tikslu užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų, mokslinę ekspertizę“, – rašoma pranešime.
Po kreipimusi pasirašo keliolika humanitarinės pakraipos mokslininkų iš šalies universitetų ir institutų.
Klausimą dėl poetės vardo suteikimo viešiesiems objektams vasario pabaigoje svarsčiusi vadinamoji desovietizacijos komisija nusprendė, kad S. Nėries vardo gatvės Lietuvoje propaguoja totalitarinį režimą, todėl turi būti pervadintos.
Komisija skelbė, kad S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) direktorių Arūną Bubnį mokslo bendruomenė kviečia priimant sprendimus nesiremti „tendencingais ir nekompetentingais“ vertinimais ir atsisakyti juos teikiančių autorių paslaugų.
Keliamas klausimas ir dėl LGGRTC profesionalumo.
„Tokių išvadų pateikimas kelia didelių abejonių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro veiklos kokybe ir tokių „ekspertizių“ nauda visuomenei. Asmens, kūrybos ir mokslo žeminimas negali būti Lietuvos valstybės sprendimų pagrindas“, – rašoma kreipimesi.
Anot mokslininkų, priimtos išvados pagrindžiamos vieninteliu dokumentu, pavadintu „Galutine ekspertine istorine išvada apie Salomėją Nėrį“. Jį parengė žurnalistė Daiva Vilkelytė.
Pabrėžiama, kad nepriklausomybės laikotarpiu buvo atlikti nuoseklūs S. Nėries biografijos ir kūrybos moksliniai tyrimai, publikuota iki tol neskelbta archyvinė medžiaga, pateikti nauji istoriniai ir literatūrologiniai vertinimai.
„Deja, desovietizacijos komisija, priimdama minėtus sprendimus, nepasitelkė kvalifikuotų mokslinių ekspertų, tyrusių S. Nėries palikimą, nors pagal savo nuostatus turi teisę tai daryti. Suvokiant S. Nėries kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, viešus debatus dėl jos vertinimo, tai turėjo būti ir komisijos pareiga. Tik toks kelias galėjo užtikrinti komisijos sprendimų objektyvumą“, – pabrėžiama pranešime.
Mokslininkai teigia, kad parengta išvada „tai tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys, neturintis objektyvios ekspertinės vertės“, taip pat neatitinkantis šiuolaikinio S. Nėries kūrybos, biografijos ir sovietmečio kontekstų ištirtumo lygio.
Mokslo bendruomenė teigia, kad išvadoje nesiremiama esminiais šiai temai skirtais moksliniais tyrimais, monografijomis ar straipsniais, parengtais mokslininkų, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėjų darbais. Taip pat nėra adekvačiai istoriškai įvertintas sovietinio režimo, propagandinių S. Nėries biografijos iškraipymų ir manipuliacijų kontekstas.
„Toks nekompetentingas rašinys, atvirai ignoruojantis Lietuvos mokslininkų darbuose sukauptas žinias, negali būti laikomas ekspertiniu vertinimu, pagrindžiančiu valstybės institucijų sprendimus. Šie sprendimai sukels teisinius ir finansinius padarinius šimtams Lietuvos savivaldybių gyventojų vykdant S. Nėries vardo gatvių ir jų adresų keitimą“, – skelbiama pranešime.
Dėl priimtos išvados jau pradėtos iniciatyvos keisti Salomėjos Nėries vardu esančių ugdymo įstaigų pavadinimus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
