Ministrų kabinetas šią savaitę nepritarė demokratės Vilijos Targamadzės siūlymui algas švietimo centrų metodininkams susieti su jų turimu darbo stažu.
Kaip nurodoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtoje išvadoje, dabartinis metodininkų darbo apmokėjimo reglamentavimas yra lankstesnis ir sudaro geresnes sąlygas užtikrinti teisingą apmokėjimą už darbą, atsižvelgiant į metodininkui pavestas funkcijas, darbo sudėtingumą ir darbo apimtis konkrečioje įstaigoje.
V. Targamadzės pakeitimais siūloma nustatyti, kad jei metodininko pedagoginio darbo stažas yra iki dvejų metų, jo pareiginės algos koeficientas būtų 1,1106. Kuo stažas didesnis, tuo didesnis ir koeficientas – 25 metų stažą turinčio metodininko koeficientas siektų apie 1,3.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme pareiginės algos koeficientas metodininkui, turinčiam iki dvejų metų pedagoginio darbo stažą, siekia nuo 0,67 iki 1,6, o turinčiam daugiau kaip 25 metų patirtį – nuo 0,67 iki 1,5.
Parlamentarės nuomone, švietimo centro metodininko pareigybė visiškai atitinka mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją.
„Šis specialistas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją, ne tik profesionaliai planuoja ir koordinuoja bei sistemingai tiria švietimo proceso tobulinimą per mokytojų kvalifikacijos kėlimo renginius, analizuoja bei apibendrina mokinių pasiekimų, mokyklų veiklos išorinio vertinimo duomenis, bet ir kryptingai integruoja šiuolaikinės didaktikos principus, kurdamas inovatyvias metodikas“, – rašoma šią savaitę patvirtintoje išvadoje.
Pasak Švietimo ministerijos, jos apklausos rezultatai rodo, kad praktikoje metodininko atlyginimo dydį lemia ne pedagoginio darbo stažas, bet kiti kriterijai.
„Atskirose įstaigose skiriasi darbo apimtys ir veiklos sudėtingumas. Įvertinę visas aplinkybes, darbdaviai nustato metodininkų funkcijas, kvalifikacinius reikalavimus bei pareiginės algos koeficientus. Pritarus pasiūlymui, galimybės atsižvelgti į minėtas aplinkybes, nustatant pareiginės algos koeficientus, būtų apribotos“, – teigė ministerija.
Anot jos, pagal V. Targamadzės siūlomus pakeitimus skirtingose švietimo įstaigose tai pačiai pareigybei būtų taikomos skirtingos darbo apmokėjimo sąlygos ir tai neatitiktų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų.
Taip yra dėl to, nes metodininko pareigybės steigiamos ne tik pedagogų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose ir mokytojų švietimo centruose, bet ir kitose švietimo įstaigose, pavyzdžiui, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo įstaigose, taip pat pedagoginėse psichologinėse, švietimo pagalbos tarnybose.
Ministerija taip pat pažymėjo, kad metodininkams siūloma taikyti tokius pačius pareiginės algos koeficientus kaip ir metodininko kvalifikacinę kategoriją turintiems mokytojams ar pagalbos mokiniui specialistams.
Vis dėlto, anot ŠMSM, metodininkų funkcijos, darbo pobūdis ir turinys skiriasi nuo mokytojų ar švietimo pagalbos specialistų.
„Metodininkai nėra atestuojami ir reikalavimus kiekvienu konkrečiu atveju jiems nustato darbdavys, o mokytojai ar švietimo pagalbos specialistai, siekdami įgyti mokytojo metodininko ar pagalbos mokiniui specialisto metodininko kvalifikacinę kategoriją, privalo turėti aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, mokomojo dalyko (pareigybės) ir pedagogo kvalifikaciją“, – rašoma dokumente.
Jie taip pat turi turėti ne mažesnį kaip penkerių paskutinių metų dalyko mokymo darbo stažą, gebėti puikiai organizuoti ir analizuoti ugdymo, mokymo ir mokymosi procesą, pedagogines situacijas, diegti šiuolaikinės didaktikos principus ir metodus, nuolat atnaujinti savo žinias.
Be to, įgyvendinus pasiūlymą, dalies metodininkų pareiginė alga sumažėtų, nes šiuo metu daliai švietimo įstaigų metodininkų taikomi pareiginės algos koeficientai viršija siūlyme nurodytus koeficientus.
„Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad darbo apmokėjimo sąlygų bloginimas teisės aktuose galimas tik išimtinais atvejais ir tik esant specifinėms aplinkybėms, kurių šiuo atveju nėra“, – teigė ministerija.
ŠMSM teigimu, nustačius pasiūlyme nurodytus koeficientus, metodininkų darbo užmokesčiui padidinti valstybės biudžete kitąmet papildomai reikėtų numatyti 323 tūkst. eurų, 2026 metams ir vėliau – 970 tūkst. eurų.
Jei algos metodininkams nuo kitų metų rugsėjo būtų didinamos tokiu procentu kaip ir mokytojams bei pagalbos mokiniui specialistams, lėšų poreikis kitiems metams siektų 483 tūkst. eurų, 2026 metams ir vėliau – 1 mln. 449 tūkst. eurų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
