Nors prie Lietuvos sienos dabar ramu, jau kelerius metus kartais pasirodantys nelegalūs migrantai, bandantys patekti į ES, yra ne tik iššūkis valstybei, bet ir puiki terpė verslui. Štai pasieniečiai vien mokymams išleido beveik 300 tūkst. eurų.
Gegužės 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) viešojo pirkimo metu iš įmonės „Ekspertų grupė“ įsigijo mokymo paslaugas, skirtas tarpinstitucinei sąveikai stiprinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruože susidūrimo su geopolitinėmis grėsmėmis atveju.
VSAT interneto svetainėje pateikti per parą laiko apgręžtų nelegalių migrantų iš Baltarusijos skaičiai rodo, kad Lietuvos pasienyje šiuo metu migrantų aktyvumas sumažėjęs iki nulio. Tai portalui Alfa.lt patvirtino ir VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
„Šiuo metu ramu. Ramybė yra sąlyginė, žinant tai, kas vyksta prie Lenkijos sienos. Sienos sustiprintas režimas yra išlaikomas, stebėjimas, kontrolė yra vykdoma padidintu budrumu ir pajėgumu“, – sako G. Mišutis.
Tokie mokymai – ne pirmi
Nors tema, kurių pagrindu mokymai vyks jau trečią kartą, yra ne nauja, pasak VSAT atstovo, skirtumo tarp jų esama.
„Tokie Lenkijos ir Lietuvos pareigūnų mokymai panašia forma yra jau treti. Prieš tai jų tematikoje vyravo su neteisėta migracija ir kitos nusikalstamumo užkardymo temos. Šįkart Lietuvos ir Lenkijos pasieniečiai tobulins įgūdžius ir sąveiką atsižvelgiant į geopolitinių grėsmių kontekstą“, – mokymų esmę grindė pašnekovas.
Šių mokymų tikslas – tobulinti abiejų šalių sienos apsaugos tarnybų pareigūnų ir kitų statutinių tarnybų atstovų sąveiką vykdant bendrus veiksmus, susidūrus su geopolitinėmis grėsmėmis Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruože.
VSAT pateiktame mokymų aprašyme teigiama, kad mokymų metu kartu su instruktoriais bus siūlomi algoritmai, kurie apibendrintų, kaip reikia elgtis sienos apsaugos tarnybos pareigūnams įvykus netikėtai situacijai.
Kaina aukšta, rezultatas gana žemas
Mokymai VSAT atsiėjo beveik 282 tūkst. eurų ir truks iki kitų metų spalio 24 d. (Kaip vėliau informavo G. Mišutis, 80 procentų šios sumos padengs ES, likusį penktadalį – Lietuva) Kiek nepasitenkinimo gali sukelti tai, kad jų rengime numatyti keturi moduliai, kuriuos už tokią kainą bus perėję 16 Lietuvos ir tiek pat Lenkijos pasienio pareigūnų (nors viešuose mokymų dokumentuose pateikiami tokie skaičiai, anot G. Mišučio, iš tiesų mokymus praeis 60 Lietuvos ir 60 Lenkijos pareigūnų).
Visuose moduliuose, kurių uždaviniai iš pažiūros skiriasi, tikslas yra tas pats, tik kiek kitaip perfrazuojamas – suteikti pareigūnams žinių apie operacijų planavimą vykdant bendras užduotis tarptautiniame kontekste Lenkijos ir Lietuvos pasienio teritorijoje, tobulinti sienų apsaugos tarnybų pareigūnų gebėjimus koordinuoti veiksmus ir užtikrinti sąveiką vykdant bendrą patruliavimą Lenkijos ir Lietuvos pasienyje geopolitinių grėsmių atveju.
Taip pat po trijų mokymų modulių į ketvirtąjį bus kviečiami tik po 10 tiek vienos, tiek kitos šalies pareigūnų įtvirtinti žinias, gautas ankstesnių modulių metu. Mokymų rezultatas, remiantis VSAT aprašu, bus pasiūlymas, pateiktas abiejų sienų apsaugos tarnybų vadovams dėl pasirengimo geopolitinėms grėsmėms gerinimo.
Dėl tikslo ir rezultatų išskirtinumo darosi ne itin aišku, dėl kokių priežasčių brangiai valstybei atsieinantys tokio tipo mokymai vyksta jau trečią kartą ir tokia maža pareigūnų apimtimi.
Viskas dėl agresyviai nusiteikusių migrantų
Pasak G. Mišučio, mokymai reikalingi dėl to, kad nors Lietuvos pasienyje šiuo metu situacija yra sąlyginai rami, ji bet kada gali keistis. Lenkijos pavyzdys taip pat rodo, kad nelegalūs migrantai pasieniečių atžvilgiu darosi vis agresyvesni.
„Visa tai, kas vyksta dabar pas juos (lenkus – red.) šiuo metu, kur bando įsibrauti ir agresyviai nusiteikę migrantai, ir su akmenų mėtymu, ir su butelių mėtymu, ir daužymu į žmones ir į techniką. Visa tai juk vyksta visai šalia mūsų“, – komentuoja VSAT atstovas.
Tiesa, G. Mišutis teigia, kad nuolatinis informacijos palaikymas su Lenkijos pasieniu vyksta ir dabar 24 valandas per parą, ir mokymų intensyvumo reikia vien tam, kad būtų lengviau šalims kaimynėms identifikuoti ne tik nelegalius migrantus, bet ir kitas neteisėtas veikas.
„Daug yra išaiškinama nusikaltimų prie sienos su Lenkija, kuri vos 104 km yra. Ten veikia mūsų viena užkarda, ir ten praktiškai kiekvieną dieną vyksta neteisėta veika: vogti automobiliai, suklastoti dokumentai, tie patys sulaikomi neteisėti migrantai, kurie bando per Baltarusijos sieną patekti ir per Lietuvą keliauti į savo tikslo šalis.
Todėl ta vidaus siena irgi yra labai karšta, todėl be bendradarbiavimo su lenkais ir be mokymų tikrai būtų sunkiau. Abiejų šalių yra interesas, kad sąveika būtų ir būtų lengviau sustabdyti visus nusikaltimus. Keitimasis kontaktais, profesine patirtimi ir panašiai. Tam tikromis priemonėmis tai bandoma įgyvendinti“, – teigia G. Mišutis.
