Siekdama gauti reikalingas lėšas atnaujinti pasenusias ir nepakankamai aukštas krantines, Neringos savivaldybė ruošiasi kreiptis į Vyriausybę, sako meras Darius Jasaitis. Savo ruožtu Vyriausybės komunikacijos departamentas patvirtina – ši problema yra įrašyta ministrų kabineto spręstinų klausimų sąraše.
„Šiuo metu yra rengiamas kreipimasis į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo griūvančių Neringos krantinių rekonstrukcijai“, – Eltai teigė D. Jasaitis.
„Neringos krantinių infrastruktūros tvarkymo problema yra Vyriausybės spręstinų klausimų sąraše ir galimi finansavimo šaltiniai atsispindės ateinančiuose biudžetų projektuose“, – patvirtino Vyriausybės komunikacijos departamento skyriaus atstovė Miglė Pavliukovičienė.
Anot Neringos mero, iš viso kartinėms sutvarkyti reikėtų apie 40 mln. eurų. Kadangi, anot jo, savivaldybė neturi reikalingų resursų, reikalinga arba valstybės pagalba, arba leisti Neringai pasilikti visą surenkamą gyventojų pajamų mokestį (GPM).
„Savivaldybės biudžete lėšų krantinių rekonstrukcijai– nepakanka. Kaip jau esame minėję, planuojama kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo šiems darbams. Dar viena galimybė – Neringai skirti visą jos surenkamą GPM. Neringa šiuo metu yra savivaldybė donorė – jai tenka vos 30 proc. GPM, surenkamo iš neringiškių. Kita dalis Neringoje surenkamo GPM atitenka kitiems miestams ir rajonams“, – aiškino meras.
D. Jasaičio teigimu, Preilos krantinė yra kritinėje situacijoje. Anot jo, savivaldybė yra parengusi dalies ekstremalioje situacijoje atsidūrusios Preilos krantinės rekonstrukcijos projektą, tam tik trūksta lėšų.
„Ekspertų vertinimu, Preilos rekreacinės zonos kranto ruožas yra priskirtinas prie ekstremalios situacijos. Prieš penkis dešimtmečius statytos krantinės būklė yra kritinė. Kranto išplovimas stebimas vietose, kur krantinė nebuvo įrengta – Kuršių marios artėja link Preilos gyventojų namų“, – sakė meras.
„Neringos savivaldybė jau yra parengusi dalies Preilos krantinės rekonstrukcijos projektą (1.5 km), tad turint finansavimą, darbus būtų galima pradėti ilgai nedelsiant“, – pažymėjo jis.
Merui užsiminus apie idėją perduoti krantines valstybei, šios idėją vertina skeptiškai
D. Jasaitis anksčiau yra užsiminęs apie idėją perduoti krantines kažkuriai iš ministerijų, kad jos finansuotų jų rekonstrukcijos darbus. Savo ruožtu atsakingos institucijos tvirtina, kad tokių siūlymų dar nėra gavusios, o ir tokiam sprendimui teisinio pagrindo nėra.
„Perduodame valstybei krantines (visi Neringoje nori turto, ar Aplinkos ministerija, ar Kultūros, ar Susisiekimo), kad padarytų čia dviračių takus, padarant krantinę, ir valstybė jas sutvarko“, – anksčiau LRT televizijai yra teigęs D. Jasaitis.
Susisiekimo ministro patarėjas Lukas Paškevičius teigia, kad toks poreikis ministerijai nebuvo išsakytas, tad planų padėti su krantinės rekonstrukcija iš institucijos nėra.
„Ministro Eugenijaus Sabučio vizito Klaipėdoje metu, toks poreikis iš Neringos savivaldybės mero taip pat išsakytas nebuvo. Tad šiuo metu planų, kaip vystyti šias krantines, neturime. Norėtume sulaukti ne tik pasvarstymų viešojoje erdvėje šiuo klausimu, bet ir oficialaus Neringos savivaldybės kreipimosi. Tuomet būtų ieškoma galimų sprendimų“, – Eltai aiškino L. Paškevičius.
Tuo metu Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Gadliauskaitė informavo, kad ministerijos valdo tik tą nekilnojamąjį turtą, kuris yra būtinas jų funkcijoms vykdyti, o vietinių statinių priežiūra – tai savivaldybių atsakomybė. Kadangi ministerijos veikla susijusi su politikos formavimu, jos teigimu, tiesiog nebūtų teisinio pagrindo perimti krantinių priežiūrą.
„Todėl Neringos savivaldybėje esančių krantinių tvarkymą ir priežiūrą perduoti ministerijai ar kitai valstybės institucijai teisinio pagrindo nėra“, – Eltai pateiktame atsakyme teigia A. Gadliauskaitė.
Kita vertus, anot jos, savivaldybė gali teikti paraišką gauti pagalbą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP). Bet, kaip teigia Aplinkos ministerijos atstovė – lėšos ribotos, tad finansuoti projekto nepavyktų.
„Savivaldybėms yra sudaryta galimybė teikti paraiškas ir prašyti skirti finansavimą iš AARP lėšų priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, kraštovaizdžio kompleksams ar elementams atkurti, aplinkosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti“, – sakė ji.
„Tačiau AARP programos lėšos yra ribotos ir didelės apimties projektų šiomis lėšomis finansuoti nepavyktų“, – pabrėžia ji.
Sausio pradžioje Kuršių marios užliejo Neringą
Sausio 11 dienos rytą pakilusios Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Kaip tuo metu aiškino Neringos meras D. Jasaitis, toks vandens pakilimas yra klimato kaitos pasekmė.
Politikas pažymėjo, kad didžiosios dalies regiono gyvenviečių krantinės – statytos dar sovietmečiu, todėl nebėra pakankamai aukštos sulaikyti pakilusis marias.
Be to, anot Neringos savivaldybės, žiemoms šiltėjant ir užsitęsiant potvynių sezonui krantinių būklė dar sparčiau blogėja, įgriuvų daugėja ir paprastų tvarkybos darbų nebepakanka.
