Šių metų balandžio pradžioje „Alytaus naujienose“, pasakojant apie Alytaus krašto gamtos paslaptis, buvo paminėta, jog netoli Alytaus, ties Nemune išdidžiai pūpsančiu Klebono akmeniu, 1925 metais susigrūmė eigulys su vilku. Šį nutikimą savo knygoje „Nemunas“ papasakojo profesorius Steponas Kolupaila, užsimindamas, kad apie tai rašė ir to meto spauda. Tuokart smalsus bei atidus skaitytojas pasiteiravo, kaip iš tikrųjų vyko eigulio ir vilko kova, profesoriaus aprašyta prabėgus beveik 15 metų.
Beje, apie šį nutikimą 1927 metais rašė ir Lietuvos universiteto docentas Jurgis Elisonas. Tačiau ir jis rėmėsi spaudoje skelbtais straipsniais, nepridėdamas nieko naujo, tik plačiai apžvelgdamas vilkų paplitimą Lietuvos miškuose ir tautosakoje. J.Elisono pateiktas trumpas ketureilis labai gerai atspindėjo netoli Alytaus eigulį pasitikusį vilką:
Vilkas pilkas gerbenėtas,
Mūsų lauke neregėtas:
Ausys stačios,
Kojos plačios
Dantys kaip vargonai.
Eigulio ir vilko grumtynes išsamiai aprašė „Lietuvos žinios“ ir „Lietuva“. Iš šių dviejų straipsnių galima buvo susidaryti išsamų vaizdą: kada įvyko, kur įvyko, kas įvykyje (be vilko) dalyvavo, kaip viskas vyko, kuo baigėsi ir kokios pasekmės. Jeigu straipsniuose buvo sutarta dėl nutikimo datos, tai pasakojimai, kada tai nutiko (kurią valandą) ir kaip viskas vyko – skiriasi.
„Kaip eigulis grūmėsi su vilku“
Tokiu pavadinimu straipsnis pasirodė politikos, mokslo, visuomenės ir literatūros dienraštyje „Lietuvos žinios“. Buvo rašoma (kalba netaisyta):
„Vasario m. 25 d. 9 val. ryt. miške palei gelžkelio tiltą per Nemuną, trijuose kilometruose nuo Alytaus, apeinanti savo rajoną eigulį užpuolė vilkas. Vilkas griebė eiguliui už krūtinės ir pavertė žemėn. Eigulis buvo apsirengęs kailiniais, todel vilkas negalėjo iškarto paliesti kūno. Parvirtus ant žemės prasidėjo tarp vilko ir eigulio žūt būt grumtynės. Eigulis turėjo rankose tik lazdą su geležiniu galu. Iš karto eigulis griebė vilkui už kaklo, paskui įkišo jam į nasrus alkūnę; vilkas, kiek pajėgdamas kandžiojo eigulį. Po ilgų, grumtynių eiguliui pasisekė išdurti abidvi vilkui akis ir geležiniu lazdos galu sužeisti jam galvą. Galų gale vilkas paleido eigulį, kuris tuoj nuvyko į Alytaus apskrities ligoninę Pas eigulį smarkiai sukandžiotos abidvi rankos. Aklas vilkas tą pačią dieną buvo darbininkų ties gelžkelio tiltu užmuštas ir atgabentas į apskrities ligoninę ištyrimui jo kraujo, nes įtariama, kad vilkas pasiutęs. Eigulis pasakojo, kad jam dažnai tenka sutikti vilkas, bet kad užpultų, tai tas pirmas atsitikimas. Todel jis tvirtina, kad vilkas buvo pasiutęs.“
„Imtynės su vilku“
Taip savo straipsnį pavadino visuomenės ir politikos dienraštis „Lietuva“: „Vasario mėn. 25 d. Alytaus miškų urėdijos Nemunaičių girininkijos 7-tos eiguvos eigulis Žekonis Pranas (57 metų amž.) 5 val. rytą apeidamas jam pavestą eiguvą (Kalisbato mišką), eidamas Nemuno krante patiko vilką. Eigulis matydamas negalėsiąs pabėgti ir neturėdamas šaunamojo ginklo, tik lazdą su užmautu ant galo rusų raitelių pikės galu, ėmė šaukti, manydamas, kad vilkas pabėgs. Vilkas, išgirdęs riksmą, puolė stačiai eiguliui ant krūtinės ir jį parmušė. Eigulis liko apačioj vilko. Bet jo būta sumanaus ir apsukraus. Jis suspėjo vilką apkabinti glėbin aplink sprandą ir po kiek laiko vargais negalais išsirito iš po vilko, pasirisdamas jį po savim. Skubiai įgrūdo ranką vilkui gerklėn ir taip su juo bandė kovoti. Vilkas jam smarkiai sukramtė abi rankas iki pečių. Eigulis šaukė pagalbos. Bet, deja, buvo dar anksti, niekas neatsiliepė į jo šauksmą. Tuomet eigulis sugrūdo vilkui į gerklę savo lazdą. Keletą kartų sutratinęs dantimis vilkas galą lazdos atkando, ir geležinis pilkės gabalas liko vilko gerklėj. Eigulis jau matė, kad pagalbos nesulauks ir vienam ar antram teks paaukoti savo gyvybę.
Paskutinėmis jėgomis griebėsi jis pirštais draskyti vilkui akis. Neturėdamas jokio aštraus daikto – net peilio, jau nežinojo kas daryti ir palikęs vilką išdraskytomis akimis leidosi bėgti visas kruvinas, ir aptaškytas vilko seilių putomis. Tuo metu jodamas panemune II nuovados policistas Remeika jau buvo girdėjęs šauksmą ir lėkė pagalbon. Atjojęs į vietą, kur buvo girdėjęs riksmą, pamatė jau Nemunu vilką beplaukiant. Mat, ir jis leidosi bėgti, kai eigulis nuo jo pabėgo. Būdamas aklas pateko į vandenį. Policistas paleido tris ar keturis šūvius ir vilką nukovė. Eigulis Žekonis Pranas buvo atvežtas Alytaus apskrities ligoninėn, kur buvo suteikta pagalba. Dėl įtarimo, ar vilkas nebuvo pasiutęs, jis liko parvežtas į Alytaus ligoninę padaryti analizei. Subėgo daugybė žmonių pasižiūrėti vilko. Sako, kad tokio didelio niekas nėsąs matęs.“
