Padėtis Lietuvoje šokiruoja: į gaisrą tenka važiuoti muziejiniu automobiliu

Lietuvoje jau trijų rajonų savivaldybių priešgaisrinės tarnybos prijungtos prie valstybinių. To norėtų ir Panevėžio rajonas. Jo priešgaisrinės tarnybos būklė – viena prasčiausių Panevėžio ir Utenos regionuose.

Šiuo metu šalyje veikia dviejų lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema, kurią sudaro daugiau nei pusketvirto šimto komandų ir dirba daugiau nei 5000 ugniagesių.

Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandų yra apie 3 kartus daugiau nei valstybinių, tačiau jos gerokai prasčiau aprūpintos technika, įranga.

Laukia departamento vadovo

Šiuo metu vykdomas bandomasis projektas, kuriuo siekiama sujungti dvi skirtingo pavaldumo priešgaisrines tarnybas, dalyvauja trys savivaldybės – Druskininkų, Molėtų ir Radviliškio.

Panevėžio rajonas irgi norėtų savo ugniagesių pajėgas perduoti valstybei. Rajono mero socialdemokrato Antano Pociaus teigimu, laukiama susitikimo su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovu Renatu Požėla, planuojančiu atvykti į Panevėžį.

„Kalbėsime, kokia dabar politika – ar jie linkę rajonų gaisrines perimti savo žinion, ar vis dėlto paliks ramybėje ir kaip iki šiol mes ir toliau prižiūrėsime tas gaisrines“, – sako A. Pocius.

Mielai atiduotų

Panevėžio rajono mero teigimu, valstybė savivaldybėms neskiria pakankamai pinigų, kad šios būtų pajėgios ugniagesiams ne vien sumokėti darbo užmokestį, bet ir prižiūrėti gaisrinių patalpas, atnaujinti techniką, nupirkti gaisrams gesinti reikiamos įrangos.

„Kai valstybė deleguoja savivaldybėms funkcijas, yra problema, kad neskiria tokių pinigų, kokių reikia toms funkcijoms įgyvendinti. Savivaldybėms tenka prisidėti pagal savo galimybes. Man tai nepatinka. Jei tai valstybės deleguota funkcija, kodėl dar mums reikia prisidėti? Perimkite savo žinion ir finansuokite iš valstybės biudžeto be savivaldybės įsikišimo“, – pabrėžė A. Pocius.

Meras nemano, kad priešgaisrinės saugos funkciją atidavus vien tik į valstybės rankas, kiltų problemų gyventojams.

Gerokai anksčiau taip iš rajono žinios buvo perimta policija, neseniai – greitoji medicinos pagalba.

„Šitos tarnybos jau ne Savivaldybės žinioje ir jokių problemų neturime“, – sako Panevėžio rajono vadovas.

Vidurkis – 50-mečiai

„Nežinau, gal bus labai gerai, gal bus labai blogai“, – perėjimo valstybės žinion perspektyvos nesiima vertinti Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius.

Šiuo metu joje 66 darbuotojai, keturi iš jų – administracijoje. Rajone suformuotos 8-ios ugniagesių komandos.

Nors užpildyti visi etatai, tačiau gelbėtojams kartais tenka dirbti ne po du, o po vieną, nes būna ir atostogos, mokymai, tėvadieniai, ligos.

Ugniagesių amžiaus vidurkis – netoli 50 metų, tačiau ši statistika kinta. Neseniai vienas ugniagesys išėjo į pensiją, o į darbą priimtas per 30 metų žmogus.

Trūks pinigų atlyginimams

Priešgaisrinei tarnybai išlaikyti rajono Savivaldybė iš valstybės biudžeto pernai sulaukė apie 1,3 mln. eurų. Šiemet Panevėžio rajono ugniagesiams numatyta atseikėti apie 70 tūkst. eurų daugiau. Tačiau vis tiek gelbėtojams teks pasispausti.

A. Blaževičiaus teigimu, algoms trūks 21 000 eurų, tačiau viršininkas viliasi, kad šiuos pinigus pavyks sutaupyti darbuotojams turint nedarbingumo pažymėjimus. Pati rajono Savivaldybė iš savo kišenės finansuoja dviejų tarnybos administracijos darbuotojų atlyginimus.

A. Blaževičius sako suprantantis, kad Savivaldybės ištekliai riboti. „Galima prašyti ir 100 000 eurų, bet džiaugiuosi, kad ir po vieną naują automobilį galime nupirkti“, – sako jis.

Pernai Savivaldybė savo ugniagesių pajėgoms iš savo kišenės pridėjo apie 50 tūkst. eurų. Už šias lėšas tvarkomos gaisrinėse higienai skirtos patalpos, kai kur įvestas vandentiekis, nuotekų sistema ir pan.

Gaisrinėse antikvarinės mašinos

Šiemet rajono ugniagesiai Savivaldybės prašo 15–16 tūkst. eurų kvėpavimo aparatams įsigyti. Jais būtų aprūpintos bent dvi komandos. Taip pat 6000 eurų biotualetui Tiltagaliuose ir 40 tūkst. eurų naujam automobiliui su visa gelbėjimo įranga – žirklėmis, plėstuvais ir kt. – Tiltagalių komandai.

Panevėžio rajono ugniagesiai į gaisravietes lekia senais vakarietiškais ir net dar sovietmečiu gamintais automobiliais. A. Blaževičius guodžiasi nors tuo, kad visi perėję techninę apžiūrą.

Pasak jo, Naujamiestyje ir Smilgiuose didžiausia problema yra žemos gaisrinių patalpos, tad šių miestelių ugniagesiai į gaisrus skuba sovietiniais GAZ automobiliais.

Raguvoje ir Tiltagaliuose sovietinės transporto priemonės naudojamos kaip rezervinės. Vadokliuose veikia ZIL automobilis.

A. Blaževičiaus teigimu, sovietiniai automobiliai praverčia žiemą, kai daug sniego arba didelė purvynė – jie kaimo keliais važiuoja lengviau nei vakarietiški.

Į gaisrą atvažiuoja ir vienas

Valstybei pavaldi Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pagal bandomąjį projektą prieš daugiau nei metus perėmė Molėtų rajono savivaldybės priešgaisrinę tarnybą.

„Žmonėms atrodo, kad atvažiavus gaisrinės automobiliui, gaisrininkai padarys visus darbus. Bet statutiniai pareigūnai gali padaryti daug daugiau nei savivaldybių ugniagesiai“, – sako valdybos viršininkas Algirdas Rudys.

Anot jo, savivaldybių ugniagesiai yra daugiau pagalba departamento ugniagesiams, nes jų komandos išdėstytos rajonų miesteliuose, todėl į gaisrą gali atvykti greičiau nei gelbėtojai iš miesto

. Paprastai rajono gaisrinėse budi po du žmones, tačiau dėl prasto finansavimo neretai lieka vienas ugniagesys. „Ką gali vienas padaryti gaisre? Beveik nieko“, – konstatuoja A. Rudys.

Be to, atvažiavus gesinti degančio namo, toks ugniagesys negali eiti į jo vidų, padėti nukentėjusiam, sunku vienam atlikti ir kitus gesinimo darbus. „

Žmogus, kuris laukė ugniagesių, nesupranta, kaip gali atvažiuoti ir nieko neturėti. Todėl Vyriausybėje buvo iškelta mintis, kad visus reikėtų sujungti į vieną sistemą“, – sako A. Rudys.

Prasčiausia situacija Panevėžio rajone

A. Rudys kalbėjosi su Panevėžio rajono meru dėl rajono ugniagesių pajėgų perėmimo valstybės žinion. Kol kas nėra žinių, kokia bus naujos Vyriausybės pozicija šiuo klausimu.

„Panevėžio rajono savivaldybei pavaldi priešgaisrinė tarnyba ganėtinai prasto lygio. Palyginus su Molėtais, žymiai prastesnio. Visame mūsų regione, apimančiame Panevėžio, Utenos apskritis, Panevėžio rajono ugniagesiai gal yra vieni prasčiausiai gyvenančių“, – pažymi A. Rudys.

Ne tik regione, bet gal net visoje šalyje geriausiai aprūpinti Rokiškio rajono savivaldybės ugniagesiai. Jie turi kvėpavimo aparatus, atnaujintus automobilius, net ir keltuvų, skirtų gaisrams aukštesniuose pastatuose gesinti.

Pertvarka pasiteisino

A. Rudžio nuomone, jau pasiteisino Molėtų rajono priešgaisrinės tarnybos perdavimas valstybės žinion: atnaujinta ugniagesių įranga, automobilių parkas, visada budi dviese, aprūpinti kvėpavimo aparatais, gelbėjimo įranga ant vandens.

„Kai buvo prijungti prie mūsų, mokėme, suteikėme visas priemones, kad kuo efektyviau gesintų gaisrus, atliktų gelbėjimo darbus“, – sako A. Rudys.

Be to, perėjus į statutinę organizaciją, pakilo Molėtų ugniagesių atlyginimas, jiems nupirktos naujos uniformos.

Pasak A. Rudžio, iki šios pertvarkos Molėtuose gaisrai pareikalaudavo aukų. Pernai tokių nelaimių išvengta.

„Gal taip sutapo, o gal padėjo ir tai, kad buvę rajono ugniagesiai, turėdami geresnę įrangą, greičiau atvažiuoja į nelaimės vietą“, – svarsto viršininkas.

Pasak jo, valdybai perimant Molėtų rajono ugniagesių pajėgas tarp Savivaldybės, Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento ir Vidaus reikalų ministerijos buvo pasirašyta sutartis. Pagal ją įsipareigota penkerius metus nebloginti ir nekeisti ugniagesių darbo sąlygų, neatleidinėti jų, nemažinti komandų skaičiaus ir pan.

A. Rudys patikino, jog pasibaigus šiam terminui ugniagesių komandų Molėtų rajone nebus atsisakoma. „Privalome užtikrinti, kad į nelaimės vietą atvyksime per nustatytą laiką, o panaikinę rajone ugniagesių komandas to nepadarytume“, – teigia viršininkas.