Pagal „The Economist Intelligence“ kasmetinį pasaulio valstybių demokratijos indeksą, Lietuva praėjusiais metais išlaikė 39 vietą pasaulyje, o bendras šalies demokratijos indeksas siekia 7,31 balo iš 10, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
VRK duomenimis, remiantis „The Economist Intelligent“ tyrimo apžvalga, 2023 m. Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas išliko stabilus ir yra įvertintas 9,58 balo iš 10. Tokį patį indeksą taip pat turi Estija, Čekija, Latvija, Lenkija, Slovėnija, ir Slovakija.
Demokratijos indeksas rodo, kad iš visų šalies kriterijų geriausiai įvertintas Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas (9,58 balo). Ekspertai aukštą 8,82 balų įvertinimą suteikė ir pilietinėms laisvėms Lietuvoje.
Kiek žemesni vertinimai skirti Vyriausybės veiklai (6,43 balo), politiniam dalyvavimui (6,11 balo) ir politinei kultūrai (5,63 balo).
Kaip ir anksčiau, taip ir 2023 m., Lietuva pagal šį demokratijos indeksą yra priskiriama „Demokratijos su trūkumais“ kategorijai.
Stipriausios demokratijos – Šiaurės Europoje, Naujojoje Zelandijoje ir Taivane
Aukščiausią bendrąjį demokratijos indeksą turinčių šalių dešimtuke yra Norvegija (9,81 balo), Naujoji Zelandija (9,61 balo), Islandija (9,45 balo), Švedija (9,39 balo), Suomija (9,30 balo), Danija (9,28 balo), Airija (9,19 balo), Šveicarija (9,14 balo), Nyderlandai (9 balai) ir Taivanas (8,92 balo).
Apžvelgiant kaimyninių valstybių demokratijos indeksus, aukščiausią vietą užima Estija, išlaikiusi 27 vietą (7,96 balo), Latvija, išsilaikiusi 38 vietoje (7,38 balo), Lenkija, pakilusi į 41 vietą (7,18 balo).
Rusijai suteikta 144 vieta (2,22 balo), Baltarusijai – 151 vieta (1,99 balo). Pasaulio demokratijos ekspertų apžvalgoje jos abi priskirtos autoritarinių režimų kategorijai.
„The Economist Intelligence" analitikų sudaromas valstybių demokratijos indeksas apibrėžiamas skalėje nuo 0 iki 10. Pagal jį valstybė priskiriama vienai iš keturių kategorijų: „visiška demokratija", „demokratija su trūkumais", „mišrus rėžimas" ir „autoritarinis režimas".
