Po viceministrės vizito Taivane – Kinijos atsakas

Reaguodama į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane šią savaitę Kinija pareiškė įvedanti jai sankcijas ir nutraukianti bendradarbiavimą su ministerija ir apskritai susisiekimo srityje su Lietuva, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Pasak pranešimo, tokį sprendimą priėmė Kinijos užsienio reikalų ministerija. Jos interneto svetainėje skelbiama, kad Lietuvos susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės vizitas į Taivaną yra vienos Kinijos principo pažeidimas, rimtas kišimasis į jos vidaus reikalus ir šalies suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimas.

„Reaguodama į netinkamą ir provokuojantį viceministrės Vaiciukevičiūtės elgesį, Kinija nusprendė: įvesti sankcijas Vaiciukevičiūtei, sustabdyti bet kokius ryšius su Susisiekimo ministerija, sustabdyti mainus ir bendradarbiavimą su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje“, – rašoma pranešime.

Susisiekimo ministerija reiškia apgailestavimą dėl to.

„Pekinas renkasi ir toliau tęsti ir stiprinti dar pernai pradėtų neteisėtų veiksmų prieš Europos Sąjungos narę – Lietuvą – kursą. Tai ne tik neprisideda prie Kinijos santykių su demokratiniu pasauliu plėtotės, bet ir keičia ligšiolinę paties Pekino deklaruotą politiką nekliudyti plėtoti visiems naudingų santykių su viena pažangiausių pasaulio ekonomikų – Taivanu“, – teigiama ministerijos pareiškime.

Susisiekimo ministerija taip pat priminė, kad po pernai Pekino pradėtų neteisėtų veiksmų prieš Lietuvą, šalių ekonominis bendradarbiavimas praktiškai sustojo.

Kinijai pareiškus apie nutraukiamus ryšius su Lietuva susisiekimo srityje, Nacionalinės aviacijos asociacijos vadovas sako, kad šalies aviacija tiesioginių ryšių su Kinija neturi, tačiau tokie veiksmai gali paveikti šalies verslo konkurencingumą.

„Kinija yra didelis globalios rinkos dalyvis, bet kokie išimtiniai apribojimai, nes jei būtų kalba apie visos Europos Sąjungos ar Vakarų pasaulio santykių nutraukimą su Kinija susisiekimo srityje, tai būtų vienokios konkurencinės sąlygos, dabar gaunasi, kad Lietuvos aviacijos įmonės atsiduria ypatingai nepalankioje situacijoje, mums tenka sunkiau konkuruoti su savo partneriais kaimynais toje pačioje rinkoje“, – BNS penktadienį sakė asociacijos valdybos pirmininkas Joris Gintilas.

Pasak jo, tai gali neigiamai paveikti Lietuvos įmones, kurios dalyvauja bendruose projektuose su kitomis Vakarų bendrovėmis.

„Nemažai partnerių, kurie patys bendradarbiaus su Kinija ir turės santykius su mumis, tai gali suveikti kaip neigiamas faktorius bendroje logistinėje grandinėje. Jei mūsų įmonės dalyvautų su partneriais iš Europos Sąjungos ar kitų valstybių, tai buvimas įmonių konsorciume irgi galėtų pakenkti bendro projekto sėkmei, dėl to galimai užsienio partneriai gali bandyti vengti Lietuvos“, – sakė J. Gintilas.

Anot jo, aviacijos sektorius santykiuose su Kinija yra pasiekęs dugną, tačiau situacija gali būti dar labiau pabloginta.

„Nesakau, kad tas pablogėjimas yra kritinis būtent mūsų aviacijos įmonėms, bet tai bendrame kontekste Lietuvai, kaip integruotos pasaulinės ekonomikos dalyvei ir transporto sektoriaus dalyvei, negera žinia ir negeras ženklas“, – teigė aviacijos valdybos pirmininkas.

Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas sakė, kad kol kas sunku vertinti, koks galėtų būti Kinijos veiksmų poveikis, nes nėra išsamios ir oficialios informacijos.

„Ką reiškia nutraukti ryšius – oro, geležinkelio, vandens transporto, tai daug nežinomybių. (...) Aišku, poveikis galėtų būti visai logistikos grandinei“, – BNS sakė P. Drižas.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika teigia nemanantis, jog krovinių laivais gabenimas iš Kinijos į Lietuvą galėtų staiga nutrūkti.

„Yra tų krovinių (iš Kinijos į Lietuvą – BNS), tačiau galbūt tuos krovinius galėtų ir kitos laivybos kompanijos. (...) Ne vienintelė „Cosco“ (Europoje veikianti Kinijos laivybos įmonė – BNS) arba ne vienintelė kuri nors kita Kinijos kompanija dirba su Klaipėda. Yra ir kitos kompanijos, kurios krovinius iš Kinijos gabena į Lietuvą. Nemanau, kad čia viskas staiga praktiškai nutrūktų“, – BNS sakė V. Šileika.

Pasak jo, iš Kinijos į Klaipėdą kroviniai tiesiogiai negabenami – jie yra perkraunami didžiuosiuose Europos uostuose. Tačiau, anot V. Šileikos, juos po uostus plukdo ir Europoje veikiančios Kinijos laivybos kompanijos.

„Kroviniai tiesiogiai neatplaukia iš pačios Kinijos – jie yra perkraunami didžiuosiuose Europos paskirstymo uostuose, tačiau juos netgi po Europą gabena Kinijos kompanijos, pavyzdžiui „Cosco“. Ar būtų imtasi žingsnių riboti šitos kompanijos veiklą gabenant krovinius į Lietuvą, sunku spręsti“, – teigė V. Šileika.

Jo teigimu, Kinija bendradarbiavimą su Lietuva susisiekimo srityje gali nutraukti dviem būdais – diplomatiniu ir praktiniu.

„Pirmas variantas – būtų įšaldyti ar nutraukti santykiai diplomatiniu lygiu, liečiantys Lietuvos Susisiekimo ministerijos ir galbūt Kinijos Susisiekimo ministerijos pasirašytus kokius nors susitarimus ir dokumentus“, – teigė V. Šileika.

„Kitas klausimas yra dėl susisiekimo praktinio aspekto. Mes turime nemažai kiniško importo, kuris ateina iš Kinijos, taip pat yra Kinijos laivybos kompanijos, kurios tuos krovinius ir konteinerius gabena iš Kinijos. Ar joms bus lygiai taip pat įsakyta stabdyti veiklą ir nutraukti užėjimą į Klaipėdos uostą, sunku pasakyti“, – sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.

Viceministrė A. Vaiciukevičiūtė su Lietuvos verslo delegacija šią savaitę lankėsi Taivane, kur aptarė bendradarbiavimą susisiekimo srityje.

Delegacija, kurioje buvo Klaipėdos jūrų uosto, elektrinių autobusų gamintojos „Vėjo projektai“, „Altas Auto“ ir „Elinta Robotics“ atstovai, vizitą baigė penktadienį. Ministerijos teigimu, per penkias dienas įvyko 14 susitikimų, tarp kurių – su keturių ministerijų, dviejų tarptautinių jūrų uostų, kelių pasaulyje garsių privačių ir valstybės valdomų kompanijų atstovais.

Vizito metu pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Lietuvos elektrinių autobusų gamintojos „Vėjo projektai“ ir didžiausio Taivano keleivinių ir krovininių transporto priemonių gamintojo TAV, pagal kurį ketinama kurti bendrą elektrinių transporto priemonių gamybos įmonę Lietuvoje, aptarta tiesioginių oro kelių atvėrimo galimybė tarp abiejų šalių.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sakė, kad po vizito tikimasi susigrąžinti per trejus pastaruosius metus sumažėjusius krovinių srautus iš Taivano į Klaipėdą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šią savaitę sakė, kad yra gavusi šios šalies parlamento kvietimą apsilankyti Taivane ir bandysianti sutelkti didesnę Europos Sąjungos parlamentų vadovų delegaciją.

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua interviu BNS šią savaitę teigė, kad bet koks Lietuvos ar kitų valstybių pareigūnų apsilankymas Taivane „pažeidžia vienos Kinijos politiką“.

Per šiuos metus Taivane iš viso lankėsi trys viceministrai iš Lietuvos: ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis bei A. Vaiciukevičiūtė. Qu Baihua teigimu, Pekinas tai laiko politiniais vykdomosios valdžios atstovų vizitais.

Lietuva pernai leido Taibėjui atidaryti atstovybę šalyje Taivano pavadinimu. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą. Dėl to Europos Sąjunga šių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).

Rugsėjį Lietuva planuoja Taipėjuje atidaryti prekybos biurą. Tikimasi, kad tai paskatins šalių bendradarbiavimą verslo, ekonomikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, kultūros ir transporto srityse.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.