Teisingumo ministras Rimantas Mockus neslepia turintis abejonių dėl naujo Šiaulių kalėjimo projekto finansinio pagrįstumo. Jis teigia, kad žalią šviesą statyboms uždegtų, tik sulaukęs iš institucijų atsakymo, kad visos rizikos yra suvaldytos ir valstybės projekte nepermokės.
„Man, kaip ministrui, turi būti pateiktas vertinimas, ar tikrai naujojo Šiaulių kalėjimo statybos projekte buvo suvaldytos visos rizikos, nes, nepaisant to, kad projektas bus finansuojamas privataus investuotojo lėšomis, valstybės kaštai turi būti objektyviai pagrįsti. Tai svarbu todėl, kad nors valstybė nieko nemokės dabar, bet ji prisiima didelius finansinius įsipareigojimus tam tikrą sumą sumokėti vėliau“, – interviu Eltai sakė R. Mockus.
Jis pabrėžė kreipsis į institucijas ir lauks jų atsakymo dėl Šiauliuose planuojamo statyti kalėjimo projekto finansinio pagrįstumo, dėl projekto skaidrumo.
„Kadangi ministerija yra įsipareigojusi pastatyti naująjį kalėjimą, todėl bendrame kontekste sprendimas bus priimtas tik gavus Valstybės kontrolės bei Viešųjų pirkimų tarnybos įvertinimus. Taip pat išanalizavus ankstesnių projektų, pavyzdžiui, vėjų jėgainių parkų statybos bei kitų, patirtį, kad valstybė nepermokėtų ir nemokėtų kelis kartus. Tik gavus atsakymus, kurie patvirtintų, kad valstybės kaštai yra objektyviai pagrįsti, bus pasirašytas projektas su privačiu investuotoju“, – kalbėjo R. Mockus.
Kaip skelbta anksčiau, Šiaulių rajone planuojama statyti naują kalėjimą. Projektos vertė – apie 50 mln. eurų. Kalėjimą ketinama statyti viešosios ir privačios partnerystės (PPP) konkurso būdu.
Anksčiau teisingumo ministras R. Mockus minėjo, kad abejojantis, ar šiuo metu, atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją ir poreikį didinti lėšas gynybai, Lietuvai reikia naujo šiuolaikiško kalėjimo.
„Prioritetas būtų pastatyti tokį kalėjimą, kad jis būtų šiuolaikiškas, atitiktų visus reikalavimus, kad mes turėtume visus reikalavimus atitinkantį kalėjimą, kaip estai turi. Tačiau turim pasverti. Šiuo atveju, manau, kad Lietuvos piliečiai supras, apie ką mes kalbame – kalbame apie pasižadėjimą NATO ir Europos Sąjungos partneriams dėl didesnio indėlio į gynybą, 4-5 procentų (nuo bendrojo vidaus produkto – ELTA)“, – LRT radijui praėjusią savaitė sakė R. Mockus.
Interviu Eltai ministras teigė norintis patikslinti savo mintį. Anot R. Mockaus, jis mano, kad šiuo metu nepritartų kalėjimo statyboms, kuriose būtų naudojamos tik valstybės lėšos.
„Jei tai būtų daroma iš biudžeto lėšų, tai tas klausimas atsidėtų. Bet tai yra privačios partnerystės būdu vystomas projektas. Jis nėra stabdomas. PPP projektai nebus stabdomi“, – aiškino ministras.
Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi įrengti 760 kamerinių tipo vienviečių gyvenamųjų patalpų. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 4 tūkst. nuteistųjų, didžioji dauguma jų gyvena nuo sovietmečio suprojektuotose bendrabučio tipo kalėjimų gyvenamosiose patalpose.
Lietuva per nepriklausomybės laikotarpį nėra pastačiusi nė vienos naujos įkalinimo įstaigos. Pastatyti kalėjimą žadėjo ne viena Vyriausybė, tačiau šio pažado neįgyvendino iki šiol. Kalėjimų sąlygomis skundžiasi ne tik nuteistieji, tačiau ir juose dirbantys pareigūnai, jie taip pat sako, kad esama infrastruktūra neužtikrina nuteistiesiems įstatymais įtvirtintų poreikių, todėl nuteistieji nepasitenkinimą išlieja ant pareigūnų, smurtaudami prieš juos emociškai ir fiziškai.
