Seime skinasi kelią prezidento iniciatyva didinti centrinio banko pelno įmoką į valstybės biudžetą, didžiąją dalį šios sumos nukreipiant gynybai – siūlymui vienbalsiai pritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, institucija finansiškai yra pasiruošusi prisidėti prie Valstybės gynybos fondo finansavimo.
„Lietuvos bankas ir uždirba didesnį pelną, nes sukaupia reikalingus atidėjinius, turi atsargos kapitalą, tada gali pasididinti rizikos biudžetą ir investicinį portfelį, daugiau investuoti, uždirbti ir daugiau atnešti į valstybės biudžetą. Kalba eina apie 130 mln. eurų pelno įmoką, kuri iš esmės būtų rekordinė“, – posėdyje trečiadienį kalbėjo G. Šimkus.
Jis pridūrė, kad, nors dauguma Europos šalių centrinių bankų šiuo metu dirba nuostolingai, LB šioje situacijoje yra išimtis – esą prie geresnės finansinės banko situacijos prisidėjo sukauptos finansinės atsargos, mažesnės apimties banko dalyvavimas turto pirkimo programose.
Siūlymams pritarus BFK, projektai grįš į svarstymui į Seimo posėdžių salę.
Parlamentui galutinai priėmus įstatymo pokyčius, kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, būtų mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 14 mln. eurų viršijanti jų dalis.
Ši finansinė riba, Prezidentūros teigimu, nustatyta vertinant centrinio banko ankstesniu laikotarpiu į valstybės biudžetą pervestą pelno įmoką.
Kaip teigta anksčiau, šalies vadovo siūlymai buvo suderinti tiek su LB, tiek su Europos Centriniu Banku (ECB).
Skaičiuojama, kad iš LB įmokos gynybai galima būtų surinkti daugiau nei 100 mln. eurų.
Papildomos lėšos būtų skirtos vykdyti Lietuvos siekius iki 2030-ųjų krašto apsaugai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tuo pačiu siūloma, kad LB į biudžetą nebereikėtų mokėti iki 70 proc. apskaičiuoto pastarųjų trejų pasibaigusių finansinių metų centrinio banko pelno vidurkio.
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
Premjeras G. Paluckas LRT televizijai anksčiau sakė, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.
